Mintis apie dyzeliniuose degaluose gyvenančius „vabzdžius“ gali skambėti perdėtai, tačiau tai yra gerai dokumentuotas reiškinys. Bakterijos, grybeliai ir kiti mikroorganizmai tam tikromis sąlygomis gali daugintis degalų bakuose, sudarydami gleivėtą biomasę, kuri užkemša filtrus, degalų linijas ir pažeidžia brangius įpurškimo komponentus. Šiuolaikiniams dyzeliniams varikliams su „common rail“ sistemomis pasekmės gali būti sunkios finansiškai.
Vandens užterštumas sukuria puikią aplinką mikrobams augti
Dyzelinas yra higroskopiškas, tai reiškia, kad jis sugeria drėgmę iš aplinkinio oro. Nedidelis vandens kiekis paprastai yra nekenksmingas, tačiau kai dalinai užpildytame bake kaupiasi kondensatas arba įpilama užteršto kuro, bako apačioje gali susidaryti vandens sluoksnis.
Kodėl mikroorganizmai klesti dyzelino bakuose
- Dyzelinas suteikia angliavandenilius kaip maisto šaltinį
- Vanduo kaupiasi dėl kondensato pusiau tuščiuose bakuose
- Biodyzelino mišiniai yra labiau linkę augti mikrobams
- Ilgalaikis sandėliavimas padidina oksidaciją ir nuosėdų susidarymą
Mikroorganizmai dauginasi vandens ir degalų sąlyčio vietoje. Laikui bėgant jie sukuria dumblo pavidalo nuosėdas, kurios keliauja po degalų sistemą. Šiuolaikiniai „common rail“ purkštukai veikia mikroskopiniu tikslumu ir yra itin jautrūs užterštumui.
Užterštas dyzelinas gali sukelti brangius purkštukų gedimus
Mikrobinės taršos simptomai yra sunkus variklio užvedimas, sumažėjusi galia, per didelis dūmingumas (baltas, juodas arba mėlynas) ir greitai užsikemšantys kuro filtrai. Sunkiais atvejais purkštukai gali sugesti.
Vieno purkštuko keitimas gali kainuoti nuo 1 500 iki 4 000 eurų, priklausomai nuo transporto priemonės. Specialistai dažnai rekomenduoja pakeisti visą komplektą, kad būtų užtikrintas subalansuotas veikimas. Be purkštukų, kuro siurbliai ir aukšto slėgio komponentai taip pat gali susidėvėti, jei užterštas kuras cirkuliuoja ilgą laiką.
Kaip anksti nustatyti degalų užterštumą
Švarus dyzelinas paprastai yra skaidrus ir šviesiai geltonos spalvos. Kai kuras tampa drumstas, pieniškas arba tamsiai rudas, tikėtina, kad jis užterštas. Rūgštus arba sugedęs kvapas yra dar vienas įspėjamasis ženklas. Dyzelinas paprastai išlieka tinkamas naudoti šešis–dvylika mėnesių standartinėmis laikymo sąlygomis, nors tinkamai laikomas kuras gali tarnauti iki dvejų metų. Vėliau oksidacija pagreitėja, o tepimo savybės blogėja.
Tinkamas laikymas ir prevencija sumažina riziką
Prevencinės priemonės yra paprastos, tačiau dažnai nepastebimos. Vairuotojai turėtų papildyti degalus patikimose degalinėse ir užtikrinti, kad šiuolaikinių dyzelinių transporto priemonių vandens separatoriai būtų reguliariai išleidžiami. Kuro filtrus reikia keisti pagal techninės priežiūros grafikus ir dažniau, jei transporto priemonė naudojama sezoniškai.
Jei dyzelinas laikomas talpyklose, jas reikia kuo labiau pripildyti, kad sumažėtų oro tūris ir kondensatas. Pageidautina naudoti talpyklas, pagamintas iš plieno arba didelio tankio polietileno. Ideali laikymo temperatūra yra nuo -6 °C iki +30 °C, sausoje ir pavėsinėje aplinkoje.
Kuro stabilizatoriai gali sulėtinti oksidaciją, o biocidiniai priedai padeda sunaikinti esamas bakterijų kolonijas. Šie apdorojimo būdai yra ypač naudingi, kai transporto priemonė nenaudojama kelias savaites.
Šiuolaikinės dyzelinių variklių sistemos reikalauja švaresnio kuro nei bet kada anksčiau
Palyginti su senesniais varikliais, šiuolaikiniai dyzeliniai agregatai remiasi itin tiksliomis įpurškimo sistemomis, veikiančiomis esant labai aukštam slėgiui. Šis tikslumas palieka mažai tolerancijos užterštumui. Nors mikroorganizmų buvimas nėra neišvengiamas, viena klaida laikant degalus ar juos prižiūrint gali sudaryti sąlygas sparčiam jų dauginimuisi.
Lietuvoje vairuotojams, kurie dyzeliniais automobiliais naudojasi ilgoms kelionėms ar sezoniniam naudojimui, labai svarbu būti sąmoningiems ir atlikti prevencinę priežiūrą. Ar kada nors patikrinote degalų būklę savo bake ar talpykloje?
