Europos keliuose atsirado naujo tipo kameros, kurios neturi nieko bendra su greičio matavimu. Vietoj to jos stebi, kas vyksta automobilio salone – tiksliau, ar vairuotojas laiko rankoje mobilųjį telefoną. Sistemos naudoja didelės skiriamosios gebos kameras ir dirbtinį intelektą, analizuojantį vairuotojo rankų ir galvos padėtį. Tokios kameros jau nuolat veikia Vokietijoje, o bandomosios programos vyksta Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Lietuvoje jų kol kas nėra – bet Lietuvos vairuotojai su jomis susiduria keliaudami per Europą.
Kaip veikia AI kamera, kuri „mato” telefoną
Tradicinė greičio kamera fiksuoja transporto priemonės greitį ir identifikuoja valstybinius numerius. Naujosios sistemos veikia visiškai kitaip – jos analizuoja vaizdą pro automobilio priekinį stiklą ir ieško konkrečių indikatorių.
Sistema reaguoja, kai sutampa keli požymiai vienu metu: mobilusis telefonas matomas vairuotojo rankoje, rankos padėtis atitinka įrenginio laikymą ar valdymą, o vaizdas pro priekinį stiklą yra pakankamai aiškus analizei. Tik kai šie indikatoriai pasirodo kartu, vaizdas pažymimas tolesnei peržiūrai.
Svarbus niuansas: sistema baudų neskiria automatiškai. Dirbtinis intelektas atlieka pirminę atranką – iš tūkstančių vaizdų išrenka tuos, kuriuose labiausiai tikėtinas pažeidimas. Galutinį sprendimą priima apmokyti pareigūnai, peržiūrėdami kiekvieną vaizdą individualiai. Šis hibridinis metodas sumažina klaidingų baudų tikimybę ir sprendžia teisines problemas, susijusias su visiškai automatizuotu baudimu.
Kur šios kameros jau veikia
Vokietijos kelių policija jau naudoja tokias sistemas nuolat – ne tik bandomuoju režimu. Kameros sumontuotos strateginėse vietose ir veikia visą parą. Prancūzija vykdo bandomąsias programas, kuriose sistemos stebi ne tik telefono naudojimą, bet ir saugos diržo nedėvėjimą bei saugaus atstumo nesilaikymą. Jungtinėje Karalystėje panašios kameros per kelias bandomųjų dienų užfiksavo šimtus pažeidimų – tai rodo, koks dažnas telefono naudojimas vairuojant vis dar yra.
Nuo 2026 m. pabaigos Prancūzija planuoja diegti naujos kartos „tourelle” radarus su AI funkcija, galinčius vienu metu fiksuoti greitį, telefono naudojimą, saugos diržo nedėvėjimą ir saugaus atstumo nesilaikymą. Maksimali kaupiamoji bauda vienu fiksavimu – iki 405 eurų ir 8 taškų atėmimas. Tai reiškia, kad viena kamera kelyje galės skirti baudą už kelis pažeidimus vienu metu.
Kodėl Europa pereina nuo greičio prie elgesio kontrolės
Greičio kontrolė Europoje veikia jau dešimtmečius ir davė rezultatų – mirtingumas keliuose sumažėjo reikšmingai. Tačiau dėmesio išsiblaškymas dėl telefono naudojimo tapo nauja epidemija, kurios senoji infrastruktūra nefiksuoja.
Skaičiai tai patvirtina. Žiūrėti į telefoną 3 sekundes važiuojant 90 km/val. greičiu reiškia nuvažiuoti 75 metrus be vizualinės kontrolės – tai ilgiau nei vidutinis stabdymo kelias tuo greičiu. Tyrimai rodo, kad reakcijos laikas naudojantis telefonu yra panašus į vairavimą esant 0,8 promilės alkoholio koncentracijai kraujyje – tai jau laikoma neblaiviu vairavimu daugelyje ES šalių.
Todėl Europos šalys pereina prie naujo principo: stebėti ne tik, kiek greitai automobilis važiuoja, bet ir kaip vairuotojas elgiasi už vairo. Tai esminis konceptualus pokytis kelių saugumo kontrolėje.
Kokios baudos gresia Europoje ir Lietuvoje
Baudos už telefono naudojimą vairuojant Europoje skiriasi ženkliai. Vokietijoje – 100 eurų ir 1 taškas Flensburgo sistemoje (esant pavojingai situacijai – iki 200 eurų ir 2 taškai). Prancūzijoje – 135 eurų ir 3 taškai. Jungtinėje Karalystėje – 200 svarų (apie 230 eurų) ir 6 taškai.
Lietuvoje bauda už mobiliojo telefono naudojimą rankose vairuojant – nuo 60 iki 90 eurų pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Už pakartotinį pažeidimą – iki 170 eurų. Papildomai gali būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių.
Tai reiškia, kad Lietuvoje baudos yra mažesnės nei daugelyje Vakarų Europos šalių. Tačiau jei keliaujate per Vokietiją ar Prancūziją – ten galioja vietinės taisyklės, ir AI kameros jas taiko be perspėjimo.
Ar tokios kameros atsiras Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvos keliuose veikia 212 greičio matavimo įrenginių – 134 vidutinio greičio sistemos ir 78 momentiniai matuokliai. Dalis naujesnių įrenginių (pvz., „MultaRadar” ir „Gatso” tipo) jau turi techninį potencialą fiksuoti daugiau nei vien greitį – jie gali atpažinti valstybinius numerius, tikrinti TA ir draudimo galiojimą, fiksuoti A juostos pažeidimus.
Tačiau elgesio analizės su AI funkcija Lietuvoje kol kas nėra. Ar ji atsiras – priklauso nuo Europos reguliavimo krypties ir investicijų. Remiantis Prancūzijos ir Vokietijos patirtimi, tokių sistemų diegimas paprastai prasideda didmiesčiuose ir pagrindinėse magistralėse, o vėliau plečiamas į regioninius kelius.
Daugelis iš mūsų bent kartą žvilgtelėjo į telefoną prie raudono šviesoforo signalo – ir tai jau laikoma pažeidimu pagal Lietuvos KET. Bet kai kelias sekundes ekrano „stebėjimo” pradės fiksuoti ne policijos pareigūnas, o kamera su dirbtiniu intelektu, kurios neįmanoma pamatyti iš anksto – požiūris į telefoną automobilyje pasikeis savaime. Klausimas tik – kada tai ateis ir į Lietuvą.
