Spalio 1-ąją paskelbtas pranešimas skamba keistai: valstybės žvalgybos tarnyba viešai perspėjo, kad kalbėtis automobilyje reikėtų atsargiai. Priežastis – automobilių duomenų privatumas tampa vis opesne problema, nes šiuolaikinis automobilis gali rinkti ir perduoti informaciją apie pokalbius, maršrutus bei įpročius. Pranešime teigiama, kad mikrofonas, kurį turi dauguma naujų modelių, technologiškai gali būti įjungtas nuotoliniu būdu – be vairuotojo žinios.
Perspėjimas skirtas visų pirma valstybės tarnautojams ir privataus sektoriaus darbuotojams, turintiems prieigą prie jautrios informacijos. Bet skaičiai rodo kitką: tokie pat automobiliai su tokiomis pat sistemomis važinėja ir paprastose Lietuvos gatvėse.
Ką tiksliai perspėjo žvalgybos tarnyba
Dokumente, pavadintame „Šiuolaikinis automobilis kaip galimas šnipas“, paaiškinama, kad duomenis iš automobilio gali pasiekti ne tik gamintojas. Sąraše – atstovai, lizingo bendrovės, servisai, programinės įrangos kūrėjai, komponentų tiekėjai ir debesijos paslaugų teikėjai. Kai kuriais atvejais prie šios grandinės gali prisijungti ir valstybiniai subjektai, tiesiog paprašydami duomenų arba juos gaudami kitais būdais.
Pagrindiniai šaltiniai – vidaus ir išorės kameros, mikrofonai, telemetrijos moduliai, navigacijos bei infotainmento sistemos. Prie jų prisideda belaidės technologijos: „Bluetooth”, „Wi-Fi” ir belaidis įkrovimas.
Kodėl automobilis žino tiek daug
Naujas automobilis šiandien primena ne mechaninį įrenginį, o nuolat prijungtą kompiuterį. Jis fiksuoja, kur važiuojate, kaip dažnai stabdote, su kuo susisiekia jūsų telefonas. Dalis šios informacijos keliauja į gamintojo serverius automatiškai, net jei vairuotojas niekada nebuvo paspaudęs sutikimo mygtuko.
Bet ar realu patikrinti, kokie tiksliai duomenys renkami kiekvieną kartą sėdant prie vairo? Praktiškai – ne. Dauguma vairuotojų net nežino, kurios funkcijos veikia fone.
Praktiniai patarimai, kuriuos pateikė specialistai
Žvalgybos tarnybos rekomendacijos skamba griežtai, bet jas lengva pritaikyti kasdienai:
- nevesti konfidencialių pokalbių automobilyje ar šalia jo;
- jautrių adresų neįvedinėti į įmontuotą navigaciją;
- telefono nesijungti prie automobilio per „Bluetooth” ar „Wi-Fi”;
- jei būtina įkrauti telefoną laidu – naudoti USB duomenų blokatorių;
- automobilį su išorine kamera palikti toliau nuo jautrių objektų.
Svarbi detalė: telemetrijos, GPS ir įkrovimo stotelių duomenų srauto vairuotojas tiesiogiai kontroliuoti negali. Belieka tik įvertinti riziką prieš naudojant tokį automobilį šalia vietų, kur konfidencialumas kritiškai svarbus.
Automobilių duomenų privatumas Lietuvoje: kodėl tyla neramina
Patikrinome – viešai prieinamuose šaltiniuose panašaus, konkrečiai automobiliams skirto pareiškimo iš Lietuvos institucijų rasti nepavyko. Tuo metu Europos Sąjungos lygmeniu procesas jau juda: nuo 2026 m. liepos 7 d. kiekvienas naujas ES registruotas automobilis ir furgonas privalo turėti į vairuotoją nukreiptą kamerą, skirtą išsiblaškymo įspėjimo sistemai. Pagal reglamentą jos duomenys turi būti apdorojami „uždaroje kilpoje” transporto priemonės viduje, nekeliauti trečiosioms šalims ir būti ištrinami iškart po apdorojimo.
Redakcijos vertinimu, keista, kad panašaus pobūdžio perspėjimo iš Lietuvos pusės kol kas negirdėti, nors technologinė rizika ta pati – nepriklausomai nuo to, kurioje ES šalyje automobilis užregistruotas. BDAR (GDPR) čia padeda tik iš dalies: jis taikomas, kai duomenys susiejami su konkrečiu, identifikuojamu asmeniu, o automobilio telemetrija dažnai lieka pilkojoje zonoje.
Ko tikėtis toliau
Automobilių gamintojai kol kas nelinkę pasakoti, kiek tiksliai duomenų renka ir kam juos perduoda. Reguliavimas vejasi technologiją per lėtai, o vairuotojai dažniausiai sužino apie riziką jau tada, kai sprendimas pirkti ar nuomotis automobilį seniai priimtas. Per artimiausius metus ši tema turėtų tapti dar aktualesnė – juolab kad vis daugiau automobilių atvyksta su dar daugiau jutiklių ir dar mažiau paaiškinimų, ką jie iš tikrųjų fiksuoja…
