Diržas užsegtas, lemputė prietaisų skydelyje nedega, pypsėjimas nutilo. Automobiliui to užtenka. O kad diržas tuo metu gali būti užkištas už nugaros ar nuslydęs po ranka, sistema net nenutuokia.
Būtent šią spragą žada užlopyti infraraudonasis saugos diržas, kurį sukūrė ZF LIFETEC – vokiečių ZF koncernui priklausantis saugos sistemų padalinys. Jo juosta atrodo kaip įprasta, tačiau salono kamera ją mato visai kitaip nei drabužius ar sėdynę. Ir tai jau ne laboratorinis eksperimentas.
Ko nemato sagties jutiklis
Beveik kiekviename šiandienos automobilyje diržo priminimą valdo jutiklis sagtyje. Jis atsako tik į vieną klausimą – ar liežuvėlis įstatytas. Ar diržas eina per petį ir krūtinę, ar tik užkabintas už sėdynės atlošo, jutiklis nežino. 2026 m. liepos 23 d. pranešime ZF LIFETEC tai ir įvardija: sagties jutikliai parodo, ar diržas užsegtas, bet ne tai, ar jis apsaugos.
Šią spragą puikiai žino tie, kurie nori nutildyti pypsėjimą. Diržas, užsegtas už nugaros, ar į sagtį įkištas atskiras kištukas – triukai, apie kuriuos girdėjo ne vienas vairuotojas. Gal ir smulkmena, kur tiksliai eina diržas. Kol nesuveikia oro pagalvė, kuri skirta prisisegusiam žmogui.
Fizika čia negailestinga. Važiuojant 50 km/h greičiu, kūnas juda beveik 14 metrų per sekundę, o smūgio metu šį greitį turi sugerti diržas, ne vairas ar priekinis stiklas. Bet ar automobilis gali sužinoti daugiau nei tai, kad sagtis spragtelėjo?
Kaip veikia infraraudonasis saugos diržas
Diržo juosta audžiama derinant siūlus su skirtingomis spektrinėmis savybėmis. Vieni infraraudonuosius spindulius atspindi, kiti – sugeria. Plika akimi skirtumo nematyti, tačiau infraraudonųjų spindulių kamera mato aiškų raštą, kuris išsiskiria iš drabužių, odos ir sėdynės apmušalo, nepriklausomai nuo apšvietimo.
Algoritmas seka diržo kelią per kūną ir nustato, ar jis teisingai eina per petį, ar nuslydo po ranka ar už nugaros. Gamintojo teigimu, toks atpažinimas patikimesnis nei įprastų spalvotų (RGB) kamerų. Čekų portalas auto.cz mini dar vieną galimybę: sistema galėtų patarti, kaip pasitaisyti diržą ant krūtinės, kad avarijos metu jis veiktų geriau.
Ne tik vairuotojui
Diržas numatytas visoms sėdimoms vietoms, įskaitant galines. „Infraraudonuoju saugos diržu gerinama keleivių atpažinimo kokybė“, – pranešime cituojamas ZF LIFETEC tyrimų ir plėtros vyresnysis viceprezidentas Haraldas Lutzas.
Kamera salone jau yra – nuo liepos privaloma
Kodėl būtent dabar? Nuo 2026 m. liepos 7 d. ES Bendrasis saugos reglamentas reikalauja, kad visuose naujai registruojamuose automobiliuose būtų pažangi vairuotojo dėmesio nukreipimo įspėjimo sistema (ADDW). Vien vairo judesių ir eismo juostos laikymosi duomenų žvilgsniui nuo kelio patikimai atpažinti dažniausiai nepakanka, todėl gamintojai montuoja į vairuotoją nukreiptą kamerą.
Kamera vis tiek jau yra salone, tad diržas, kurį ji gali „perskaityti“, tampa logišku priedu prie esamos įrangos. Kitą spaudimą daro Euro NCAP. Pasak ZF LIFETEC, organizacija tikisi, kad automobiliai atpažins, ar keleiviai tinkamai prisisegę, ir apie netinkamai naudojamą diržą įspės garsu ar vaizdu. Sunku nepastebėti, kad automobilis vis daugiau žino apie tai, kas sėdi salone, ir šis diržas – dar vienas žingsnis ta kryptimi.
Klaidingi signalai ir neaiškūs terminai
Didžiausias iššūkis – netikri pavojaus signalai. Auto.cz pastebi, kad sistemą teks kruopščiai derinti, nes daugelyje automobilių priekinių diržų aukščio net negalima reguliuoti; portalo teigimu, taip taupomos gamybos sąnaudos. Žemo ar labai aukšto žmogaus diržas natūraliai eina arčiau kaklo arba žemiau peties. Ar kamera tai palaikys klaida?
Terminai irgi ne visai aiškūs. Liepos pranešime ZF LIFETEC serijinę gamybą planavo pradėti rugpjūtį, o spalio 18 d. auto.cz rašo apie spalį. Kuriems automobilių gamintojams diržas bus tiekiamas, bendrovė neatskleidžia, tad kada jis atsiras salonuose, kol kas neaišku. Technologiją ketinama pristatyti gruodžio 8–10 d. Manheime vyksiančiame renginyje AIRBAG 2026.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Lietuvoje diržą privalo segėti ir vairuotojas, ir keleiviai, išskyrus kelias KET numatytas išimtis. Pagal ANK 432 straipsnį už saugos diržų nenaudojimą vairuotojams ir (ar) keleiviams gresia bauda nuo 30 iki 50 eurų. Už pakartotinį pažeidimą – nuo 60 iki 90 eurų, o ANK numato ir galimybę vienam–dviem mėnesiams atimti teisę vairuoti.
Infraraudonasis saugos diržas baudų neišrašys – jis tik leidžia automobiliui įspėti. Ar tie įspėjimai bus tokie pat įkyrūs kaip dabartinis pypsėjimas, spręs automobilių gamintojai. Triukas su diržu už nugaros gyvuoja tik todėl, kad jutiklis nemato, kas vyksta virš sagties. Jutiklis sagtyje mato tik sagtį. Kamera – visą diržą.
