Vokietijos keliu važiuojantis vairuotojas įjungia „Tesla“ sistemą, pavadintą FSD Supervised. Automobilis pats laikosi savo juostos, lenkia, stabdo prieš sankryžą – žmogui tereikia stebėti ir būti pasiruošusiam perimti vairą. Artimiausiu metu gali pasikeisti ne tai, kaip sistema veikia, bet kaip ji vadinama visoje Europoje. Vokietijos valdžia susitarė su „Tesla“, kad sistemą siūloma pervadinti į TAD – Tesla Assisted Driving, o kartu pritarta ir didesniam leistinam greičiui.
Koks vardas keičiasi – ir kodėl
FSD reiškia Full Self-Driving, lietuviškai – visiškai savarankiškas vairavimas. Pavadinimas klaidina: sistema tėra antro lygio vairuotojo pagalbos priemonė, kuriai reikalinga nuolatinė žmogaus priežiūra. Vokietijos transporto ministerija naująjį variantą vadina tiksliau atspindinčiu realybę. TAD, arba Tesla Assisted Driving, lietuviškai skambėtų kaip „Tesla“ vairavimo pagalba – pavadinimas, suderintas su kitų gamintojų ADAS terminologija. Rugsėjį vykusiose derybose su bendrove šį sprendimą palaikė transporto ministras Steffenas Bilgeris, pareiškęs, kad su „Tesla“ pasiektas konstruktyvus susitarimas, kuris turėtų paspartinti patvirtinimą visoje ES.
10 proc. didesnis greitis – kompromiso kaina
Pavadinimas – ne vienintelis pokytis. Vokietija ir „Tesla“ taip pat sutarė, kad FSD galės leisti viršyti nustatytą greičio ribą iki 10 proc., jei tai pagerina eismo srautą. Berlynas žada šią nuostatą ginti ir ES lygmeniu. Bet ar pavadinimo pakeitimas iš tikro pakeičia, kaip sistema elgiasi kelyje? Ne – teisinė atsakomybė už kiekvieną sprendimą, įskaitant ir tą 10 proc., lieka vairuotojui, o ne automobiliui ar gamintojui. „Reuters“ žurnalistų duomenimis, „Tesla“ aktyviai spaudė Europos reguliuotojus sušvelninti FSD patikros procedūras; bendrovės vadovas Elonas Muskas viešai teigė, kad patvirtinimo vilkinimas „kainuoja gyvybes“.
Kodėl Briuselis dar neskuba
Visos Europos Sąjungos patvirtinimas – kitas žingsnis, ir jis strigo. Spalio 6 d. Briuselyje turėjo vykti balsavimas, ar FSD Supervised galėtų veikti visose 27 ES valstybėse. Techninis motorinių transporto priemonių komitetas klausimą iš darbotvarkės nukėlė po vos 25 minučių diskusijos – kitas bandymas numatytas tik gruodį. Kol Briuselis svarsto, sistema, rugsėjo 1 d. duomenimis, jau veikė septyniose ES šalyse ir turėjo daugiau nei 70 000 naudotojų. Viena iš tų šalių – Lietuva. Vokietija, kuri pati priklauso keturioms didžiausioms rinkoms, blokavusioms patvirtinimą, su „Tesla“ susitarimą pasiekė per kelias savaites derybų. Briuselis tą pačią temą svarsto nuo rudens ir nusprendė palaukti iki žiemos. Redakcijos vertinimu, tokia dviejų tempų Europa rodo, kiek skirtingai nacionalinė ir bendra ES politika reaguoja į vieną ir tą pačią technologiją.
Kas nepasikeis vairuotojams
Nepaisant naujo vardo, FSD lieka tuo, kuo buvo – antro lygio pagalbos sistema. Vairuotojas privalo stebėti kelią, laikyti rankas pasiekiamoje padėtyje ir bet kada perimti valdymą; bauda ar atsakomybė už avariją lieka jam, net jei vairavo sistema. Elonas Muskas į Vokietijos paramą sureagavo greitai – vokiškai parašytu „Danke schön!“. Bet džiūgavimas Berlyne nereiškia, kad gruodžio balsavimas Briuselyje baigsis taip pat sklandžiai: Italija, Ispanija ir Prancūzija kol kas pritarimo nedavė. Lietuvos vairuotojams, jau naudojantiems FSD Supervised, kol kas nieko daryti nereikia – belieka sekti, ar naujas vardas ir didesnis greitis pasieks ir ES lygmenį.
