10 proc. mažiau eismo įvykių – tokį rezultatą fiksuoja transporto bendrovė Girteka, į 2 400 savo vilkikų įdiegusi pažangias vairuotojo pagalbos sistemas, lyginant su senesniais automobiliais be jų. Skamba įtikinamai. Bet nuo šių metų liepos 7 dienos panaši technologija jau tapo privaloma ir kiekviename naujame lengvajame automobilyje Europos Sąjungoje – tik šįkart ji seka ne kelią, o patį vairuotoją. Vairuotojo dėmesio sistema stebi akių kryptį, galvos padėtį ir net nuovargio požymius. Vairuotojai jau dabar klausia: ar tai realus saugumo šuolis, ar tiesiog naujas būdas nuolat priminti, kad automobiliu nebepasitikima?
Kas yra ADDW ir kodėl ji jau privaloma
ADDW (angl. Advanced Driver Distraction Warning) – pažangaus dėmesio išsiblaškymo įspėjimo sistema, numatyta ES reglamente (ES) 2019/2144. Naujiems automobilių tipams ji tapo privaloma nuo 2024 m. liepos 7 d., o nuo 2026 m. liepos 7 d. reikalavimas apima jau visus naujai registruojamus lengvuosius automobilius ir lengvąsias komercines transporto priemones iki 3,5 tonos.
Sistemos pagrindas – į vairuotoją nukreipta infraraudonųjų spindulių kamera, sekanti akių judesius, žvilgsnio kryptį ir galvos padėtį. Jei žvilgsnis nuo kelio nukrypsta ilgiau nei 3,5 sekundės, įsijungia garsinis arba vaizdinis įspėjimas. Gamintojams tai reiškia papildomas išlaidas, kurios greičiausiai jau atsispindi naujų modelių kainose.
Ar nuolatinis stebėjimas moko atsargumo, ar atpratina nuo jo
Panašus scenarijus Lietuvoje jau matytas su greičio įspėjimo sistema ISA – dalis vairuotojų ją tiesiog išjungia kiekvieno važiavimo pradžioje, nes klaidingi signalai erzina labiau, nei padeda. Su ADDW rizika ta pati: saulei šviečiant tiesiai į akis arba žvilgsniui trumpam nukrypus į prietaisų skydelį, sistema gali klaidingai nuspręsti, kad vairuotojas išsiblaškęs. Reglamentas skaičiuoja sekundes iki įspėjimo. Vairuotojas dažniau skaičiuoja, per kiek laiko tą pranešimą išjungti.
Bet ar įspėjimas, į kurį vairuotojas nebekreipia dėmesio arba kurį stengiasi kuo greičiau išjungti, apskritai dar yra įspėjimas? Elgsenos tyrėjai tai vadina rizikos kompensacija: kuo daugiau už vairuotoją „galvoja” automobilis, tuo mažiau paties vairuotojo dėmesio lieka kelio situacijai. Teorijoje sistema turėtų budėti kartu su vairuotoju. Praktikoje – dažnai budi vietoj jo.
Lietuvai aktualu: kamera, kuri gali nulemti techninę apžiūrą
Kol kas nei „Regitra”, nei techninės apžiūros centrai atskirai netikrina, ar vairuotojo dėmesio stebėjimo sistema veikia. Tačiau kadangi ji jau yra privaloma saugos įranga, ateityje sugedusi kamera ar užblokuotas jutiklis prie galinio vaizdo veidrodėlio gali tapti priežastimi, dėl kurios automobilis TA nepraeis – panašiai, kaip šiandien nepraeina automobilis su neveikiančia ABS lempute.
Serviso meistrai, su kuriais kalbėjomės, jau pastebi tendenciją: vis daugiau savininkų per pirmą apsilankymą servise klausia, ar galima šią sistemą tiesiog atjungti. Atsakymas teisiškai sudėtingas – ir dabar, kai reikalavimas jau galioja, jis tik aktualesnis.
Ką vairuotojams verta žinoti jau dabar
Kelios praktinės pastabos, kol sistema dar nauja daugumai vairuotojų:
- Kameros zoną prie veidrodėlio verta laikyti švarią – nešvarumas ar įskilimas dažnai yra klaidingų suveikimų priežastis, ne pati technologija.
- Jei sistema klaidingai suveikia nuolat, verta kreiptis dėl kalibravimo servise, o ne vien ignoruoti pranešimus.
- Sistemos išjungimas „iš įpročio” gali tapti nepatogiu įpročiu, kai TA taisyklės ją pradės vertinti oficialiai.
Sunku nepastebėti, kad ES sprendimas diegti vis daugiau stebinčių sistemų lenkia diskusiją apie tai, kaip vairuotojai iš tikrųjų su jomis elgiasi. Kol kas aišku tik viena – sistemos jau čia. Ar per kelerius metus jos iš tiesų sumažins avarijų dėl išsiblaškymo skaičių, ar taps dar viena funkcija, kurią pirmiausia išmokstama išjungti, – tai dar atviras klausimas.
