Kiekvienų metų rugsėjo 22-ąją visame pasaulyje minima „Diena be automobilio“. Šią dieną žmonės kviečiami palikti automobilį namuose ir išbandyti kitus keliavimo būdus. Tai ne tik simbolinis gestas – net ir vienas mažas pokytis gali reikšmingai sumažinti oro taršą bei triukšmą mūsų miestuose.
Kodėl transporto tarša tokia pavojinga?
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, transporto sektorius yra vienas didžiausių oro taršos šaltinių. Automobilių išmetamos dujos išsiskiria tiesiai gatvių lygyje, kur vaikšto žmonės, todėl jos greitai patenka į kvėpavimo sistemą. Smulkios kietosios dalelės prasiskverbia į plaučius ir gali patekti į kraują.
Oro tarša susijusi su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų, kvėpavimo takų sutrikimų bei vėžio rizika. WHO skaičiavimais, net 4,2 mln. priešlaikinių mirčių pasaulyje kasmet siejamos su oro tarša. Degindami iškastinį kurą taip pat didiname klimato kaitos mastą.
Triukšmo tarša – nematoma grėsmė
Dienos be automobilio tikslas – atkreipti dėmesį ir į kitą problemą – triukšmo taršą. Europos aplinkos agentūra skaičiuoja, kad daugiau nei 100 mln. europiečių nuolat gyvena teritorijose, kuriose kelių eismo triukšmas daro žalą sveikatai. Apie 20 proc. ES gyventojų yra veikiami nuolatinio triukšmo, o didžiuosiuose miestuose šis rodiklis gali siekti net 50 proc.
Lietuvoje taip pat juntama ši problema – pavyzdžiui, Vilniaus gyventojai vidutiniškai per metus spūstyse praleidžia apie 8 paras. Jei automobilių būtų mažiau, miestai taptų tylesni ir draugiškesni gyventojams.
Maži pokyčiai, bet didelis poveikis
Visiškai atsisakyti automobilio daugeliui neįmanoma. Tačiau net vieną dieną per savaitę pasirinkus tvaresnę transporto priemonę galima sumažinti anglies dvideginio pėdsaką. Oksfordo universiteto tyrimas parodė, kad pakeitus vieną kasdienę kelionę iš automobilio į dviratį, per metus galima sutaupyti apie 0,5 tonos CO2. Jei taip pasielgtų bent 10 proc. žmonių, tarša sumažėtų 4 proc.
Ėjimas pėsčiomis – paprasčiausias sprendimas
Kai atstumas nėra didelis, ėjimas pėsčiomis yra tvariausias sprendimas. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę. Net 7 000 žingsnių per dieną gali reikšmingai pagerinti sveikatą, sumažinti širdies ligų ir diabeto riziką.
Viešasis transportas ir automobilių dalijimasis
Vienas pilnas autobusas gali pakeisti net 40 automobilių. Tai ne tik sumažina taršą, bet ir spūstis. Lietuvos miestuose elektra varomi troleibusai yra viena draugiškiausių aplinkai transporto priemonių. Automobilių dalijimosi paslaugos taip pat padeda sumažinti automobilių skaičių gatvėse. Be to, daug tokių paslaugų teikia elektromobilius.
Mikrojudumas – paspirtukai ir dviračiai
Mikrojudumo priemonės, tokios kaip dviračiai ar elektriniai paspirtukai, tampa neatsiejama miesto transporto dalimi. Jos leidžia greitai pasiekti viešąjį transportą, sumažina spūstis ir triukšmą. Vilniaus gatvėse paspirtukai jau tapo kasdieniu reiškiniu, ypač jaunimo tarpe.
Darbas iš namų – netikėta alternatyva
Kornelio universiteto ir „Microsoft“ tyrimas parodė, kad dirbantys nuotoliu gali sumažinti savo anglies pėdsaką daugiau nei perpus. Net 2–4 darbo dienos iš namų per savaitę leidžia sumažinti išmetamų dujų kiekį 11–29 proc. Tai paprastas, bet efektyvus būdas prisidėti prie švaresnės aplinkos.
Išvada
„Diena be automobilio“ primena, kad judumas yra ne tik patogumas, bet ir mūsų sveikatos bei miesto gyvenimo kokybės klausimas. Net ir mažas pokytis – pasirinkimas eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ar naudotis viešuoju transportu – gali padėti kurti švaresnę, tylesnę ir sveikesnę Lietuvą.
O kaip tu? Ar bandei palikti automobilį namuose? Pasidalyk savo patirtimi komentaruose!
