Antifrizas skirtas ne tik tam, kad apsaugotų variklį nuo perkaitimo. Jis vėsina gyvybiškai svarbius komponentus, sutepa vandens siurblį ir apsaugo nuo korozijos. Tačiau senstant jis tampa priešingybe – lėtais nuodais, kurie užkemša ir korozuoja variklį iš vidaus. „Jalopnik“ ekspertai įspėja, kad apleistas aušinimo skystis gali virsti nuosėdomis, kurios sunaikina pačią sistemą, kurią jis turėtų apsaugoti.
Kas nutinka, kai antifrizas sensta
Senas aušinimo skystis kaupia rūdis ir metalo daleles, kurios nusėda plonuose radiatoriaus kanaluose, apribodamos kraujotaką. Dėl to variklis pradeda kaitintis labiau, riaumoja ventiliatorius, o temperatūros matuoklis kyla aukštyn. Daugelis vairuotojų ignoruoja šiuos ženklus, kol nebūna per vėlu – kai perdega galvutės tarpinė arba variklis užstringa dėl perkaitimo.
Kaip dažnai keisti aušinimo skystį
Keitimo intervalas priklauso nuo antifrizo tipo. Senesniuose automobiliuose naudojamas IAT tipo aušinimo skystis (neorganinių priedų technologija), pagamintas etilenglikolio ir silikatų pagrindu. Šie junginiai laikui bėgant praranda savo apsaugines savybes. IAT antifrizą reikia keisti kas 2 metus arba 48 000 km. Pavyzdžiui, „Toyota“ vis dar nurodo šį intervalą savo senesnių modelių techninės priežiūros grafikuose.
Šiuolaikiniuose automobiliuose naudojami OAT (organinių rūgščių technologija) arba HOAT (hibridinių organinių rūgščių technologija) aušinimo skysčiai. Juose yra organinių rūgščių, kurios geriau apsaugo metalinius paviršius ir tarnauja iki 160 000 km arba 5 metų. OAT pagrindu pagaminti aušinimo skysčiai paprastai naudojami „Volkswagen“, „Ford“ ir „Chrysler“ automobiliuose, o fosfatų pagrindu pagaminti HOAT skysčiai rekomenduojami Azijos gamintojams, tokiems kaip „Toyota“, „Honda“ ir „Hyundai“.
Europietiška ir azijietiška aušinimo skysčių formulės
Europos gamintojai linkę vengti fosfatų, nes jie gali reaguoti su kietu vandeniu ir pažeisti sudėtingas aliuminio aušinimo sistemas, naudojamas daugelyje Europos variklių. Tačiau Azijos prekių ženklai savo sistemas projektuoja fosfatų pagrindu pagamintiems aušinimo skysčiams, kurie užtikrina geresnį ketaus ir mišrių metalų blokų atsparumą korozijai.
Įspėjamieji ženklai, kad jūsų aušinimo skystis „miręs“
- Saldus kvapas po variklio dangčiu – etilenglikolis garuoja, o tai rodo nuotėkį.
- Dažnas perkaitimas – aušinimo skystis prarado gebėjimą efektyviai perduoti šilumą.
- Gurzgimas po užvedimo – oro burbuliukai sistemoje arba žemas skysčio lygis.
- Surūdijęs arba pakitusios spalvos aušinimo skystis – vidinė korozija ir užsikimšę radiatoriaus kanalai.
Jei pastebėjote bet kurį iš šių simptomų, laikas visiškai praplauti sistemą. Vien skysčio papildymas problemos neišspręs – jis tik sumažins žalą.
Kodėl svarbi priežiūra
Nepaisant aušinimo skysčio keitimo, gali surūdyti radiatoriai, užsikimšti šildytuvo šerdys, sugesti vandens siurbliai ir netgi įtrūkti variklio blokai. Aušinimo skysčio praplovimas ir papildymas kainuoja nedidelę dalį naujo variklio kainos. Reguliarus aušinimo skysčio spalvos, lygio ir kvapo patikrinimas turėtų būti kiekvieno vairuotojo mėnesinė rutina.
Išvada: prevencija yra pigesnė nei naujas variklis
Aušinimo skystis yra ne tik spalvotas skystis – tai jūsų variklio temperatūros sistemos gyvybės šaltinis. Jį keičiant kas kelerius metus galima sutaupyti tūkstančius remonto išlaidų. Jei užuodžiate saldumą arba matote rūdis išsiplėtimo bakelyje, nelaukite – tai jūsų variklis prašo pagalbos.
Kada paskutinį kartą keitėte aušinimo skystį? Pasidalykite savo patirtimi arba patarimais, kaip prižiūrėti automobilį, komentaruose apačioje.
