Šiuolaikiniuose dyzeliniuose automobiliuose dažnai sutinkami du terminai – DPF (Diesel Particulate Filter) ir FAP (Filtre à Particules). Nors jų paskirtis tokia pati – sulaikyti suodžius iš išmetamųjų dujų – šių sistemų veikimas ir priežiūra šiek tiek skiriasi. Suprasti skirtumą svarbu visiems, kurie vairuoja ar perka dyzelinį automobilį Lietuvoje.
Kas yra DPF ir FAP filtrai?
Abu šie filtrai sukurti tam, kad sumažintų kenksmingų dalelių išmetimą į aplinką. DPF – tai bendrinis pavadinimas dyzelinių kietųjų dalelių filtrui, naudojamam daugumoje Europos automobilių. FAP – tai iš esmės tas pats filtras, tik su prancūzų gamintojų (ypač „Peugeot“ ir „Citroën“) taikomu priedu, vadinamu cerine arba cerium oxide, kuris padeda filtrui išsivalyti esant žemesnei temperatūrai.
Pagrindiniai skirtumai tarp DPF ir FAP
- DPF filtrai regeneruojasi natūraliai – kai išmetamosios dujos pasiekia pakankamai aukštą temperatūrą (paprastai važiuojant greitkeliu ar užmiestyje).
- FAP filtrai naudoja specialų priedą, kuris automatiškai sumaišomas su kuru ir padeda suodžiams sudegti greičiau.
- FAP sistema dažniausiai aptinkama „PSA Group“ (Peugeot, Citroën, DS, kai kurie „Ford“) automobiliuose, o DPF – plačiau paplitusi visoje Europoje.
Kitaip tariant, FAP galima laikyti DPF tipo filtru su papildomu cheminiu priedu, padedančiu greičiau atlikti regeneraciją.
Kodėl tai svarbu Lietuvos vairuotojams?
Lietuvoje dauguma naudotų automobilių atkeliauja iš Prancūzijos, Vokietijos ar Italijos, todėl vienuose bus FAP, kituose – DPF sistema. Žinant, kuris variantas sumontuotas jūsų automobilyje, galima išvengti brangių klaidų:
- FAP reikalauja periodiškai papildyti specialų skystį (paprastai kas 120 000–180 000 km);
- DPF regeneruojasi be papildų, bet reikalauja reguliarių kelionių užmiestyje, kad pasiektų reikiamą temperatūrą;
- Netinkamai prižiūrimas filtras gali užsikimšti ir sukelti variklio galios praradimą.
Kaip atpažinti problemą?
Štai keli dažniausi požymiai, kad jūsų DPF arba FAP filtras užsikimšęs:
- Užsidegęs įspėjamasis simbolis prietaisų skydelyje („Check Engine“ arba DPF piktograma);
- Automobilis pereina į „limp mode“ (apsauginį režimą);
- Padidėja degalų sąnaudos ir išmetamųjų dujų dūmingumas;
- Filtras regeneruojasi per dažnai arba visai nesugeba atlikti šio proceso (dažniausiai važinėjant trumpais atstumais mieste).
Ekspertų komentaras
Automobilių meistras Andrius Vaišnoras paaiškina: „DPF filtrai puikiai tarnauja, jei vairuotojas bent kartą per savaitę išvažiuoja už miesto ir leidžia varikliui veikti 20–30 minučių aukštesnėmis apsukomis. FAP sistemoms svarbiausia nepamiršti papildyti priedo – to dažnai nežino pirkėjai, nusipirkę dyzelį iš Prancūzijos.“
Kaip prižiūrėti DPF ir FAP filtrus?
- Reguliariai važiuokite ilgesnius atstumus (užmiestyje ar autostradoje), kad filtras galėtų regeneruotis.
- Naudokite kokybiškus degalus ir laikykitės gamintojo rekomendacijų dėl alyvos keitimo.
- Jei turite FAP sistemą – pasidomėkite, ar servise buvo papildytas priedų rezervuaras.
- Venkite trumpų kelionių šaltu varikliu – tai viena dažniausių priežasčių, kodėl filtrai užsikemša.
Kiek kainuoja remontas ar keitimas?
DPF ar FAP filtro keitimas gali kainuoti nuo 500 iki 2000 €, priklausomai nuo automobilio modelio. Kai kuriais atvejais filtrą galima išvalyti profesionaliai, tačiau tai laikinas sprendimas, jei variklis turi kitų gedimų (pvz., blogai veikia EGR vožtuvas ar turbina).
Santrauka
- DPF ir FAP filtrai atlieka tą pačią funkciją – sulaiko suodžius;
- FAP naudoja papildą, DPF – ne;
- DPF tinka ilgesnėms kelionėms, FAP labiau prisitaiko prie miesto režimo, bet reikalauja papildymo;
- Rūpestinga priežiūra ir tinkamas vairavimo stilius padeda išvengti brangių gedimų.
Ką jūs manote? Ar esate susidūrę su DPF ar FAP filtro problemomis? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose!
