Austrija ruošiasi dideliems miesto eismo valdymo pokyčiams: dideli miestų centrai bus uždaryti daugumai transporto priemonių, o įvažiavimas bus stebimas tik automatizuotomis kamerų sistemomis. Modelis, įkvėptas Italijos ZTL zonų ir Vokietijos aplinkosaugos zonų, taikys griežtas baudas ne tik vietos vairuotojams, bet ir turistams, įskaitant ir turistus iš Lietuvos. Pakeitimais siekiama sumažinti eismą, triukšmą ir oro taršą labiausiai apkrautuose istoriniuose rajonuose.
Kaip veiks naujoji kameromis pagrįsta prieigos sistema
Naujieji teisės aktai leidžia Austrijos miestams nustatyti riboto patekimo zonas, į kurias gali įvažiuoti tik patvirtintų kategorijų transporto priemonės. Užuot pasikliovus policijos patruliais, sistema veiks per stacionarias kameras, įrengtas kiekviename įvažiavimo punkte. Šios kameros automatiškai nuskaito valstybinius numerius ir palygina juos su vietiniu leidžiamų transporto priemonių baltuoju sąrašu.
Tinkamos transporto priemonės paprastai bus gyventojai, greitosios pagalbos tarnybos, viešasis transportas, taksi, pristatymo transporto priemonės ir kitos savivaldybės apibrėžtos kategorijos. Visoms kitoms transporto priemonėms, įvažiavusioms be leidimo, bus automatiškai skiriamos baudos, kurios skiriamos taip pat, kaip ir už greičio matavimo kameras.
Eksperto įžvalga: „Kameromis pagrįsta kontrolė yra daug veiksmingesnė nei rankinis patruliavimas. Tai užtikrina, kad kiekviena transporto priemonė būtų patikrinta, ir žymiai sumažina neleistiną eismą“, – pažymi Vienos universiteto transporto politikos analitikas.
Kurie Austrijos miestai įves apribojimus?
Maždaug 25 miestai pareiškė susidomėjimą diegti šią sistemą. Tarp jų yra tokios didelės miesto teritorijos kaip Viena, Zalcburgas, Gracas, Lincas, Sankt Peltenas ir Leobenas. Viena yra ypač įsipareigojusi šiam projektui, o tyrimai rodo, kad įdiegus sistemą, eismas, įvažiuojantis į 1-ąjį rajoną – istorinį centrą, gali sumažėti net 30 procentų.
Tikimasi, kad automobilių stovėjimo aikštelių užimtumas centrinėje Vienos dalyje taip pat sumažės maždaug ketvirtadaliu, sumažindamas spūstis ir pagerindamas pėsčiųjų patirtį. Siekiant užtikrinti, kad vairuotojai visapusiškai žinotų apie apribojimus, zonos bus pažymėtos aiškiais ženklais, įskaitant kamerų simbolius ir naujus kelio ženklinimus ant šaligatvio.
Panaši į Italijos ZTL zonas
Sistema labai panaši į Italijos „Zona a traffico limitato“ zonas, kur neteisėtas įvažiavimas yra vienas iš dažniausiai užsienio vairuotojų daromų pažeidimų. Aiškūs ženklai įspės vairuotojus gerokai prieš įvažiavimą, tačiau atsakomybė už jų laikymąsi teks tik vairuotojui.
Užsienio vairuotojams taip pat bus skiriamos baudos
Vienas iš svarbiausių naujojo reglamento aspektų yra jo tarptautinis mastas. Kamerų sistema galės nuskaityti užsienio valstybinius numerius, o Austrijos valdžios institucijos skirs baudas vairuotojams iš kitų ES šalių, įskaitant Lietuvą ir Lenkiją.
Vien užsienio valstybinio numerio turėjimas neatleidžia vairuotojo nuo atsakomybės. Sistema sukurta taip, kad tarpvalstybinės baudos būtų apdorojamos taip pat, kaip greičio viršijimo baudos jau taikomos visoje Europoje.
Eksperto įžvalga: „Austrija derina savo teisės aktus su ES masto duomenų dalijimosi taisyklėmis, kurios leidžia surinkti baudas tarpvalstybiniu mastu. Užsienio turistai neturėtų tikėtis jokių švelnesnių nuolaidų“, – aiškina ES mobilumo teisės specialistas.
Kokio dydžio baudos?
Baudos už neteisėtą patekimą yra didelės. Už pagrindinius pažeidimus skiriamos baudos iki 726 eurų, o už sunkius ar pakartotinius pažeidimus gali būti skiriamos net 2180 eurų. Perskaičiuotos į Lietuvos valiutą, šios baudos svyruoja nuo kelių tūkstančių iki gerokai daugiau nei dešimties tūkstančių eurų.
Pasak Austrijos pareigūnų, tokios sumos skirtos atgrasyti vairuotojus ir neleisti jiems „rizikuoti“ neteisėtai įvažiuoti į ribojamas zonas.
- Standartinė bauda: iki 726 eurų
- Sunkus/pakartotinis pažeidimas: iki 2180 eurų
- Taikoma vienodai gyventojams, turistams ir komerciniams vairuotojams
Kada įsigalios apribojimai?
Įstatymas, leidžiantis įsteigti šias zonas, jau priimtas, tačiau visiškas įgyvendinimas užtruks kelerius metus. Viena tikisi, kad sistema pradės veikti apie 2028 m., įdiegus infrastruktūrą ir suderinus ją su nacionalinėmis duomenų bazėmis.
Kiti Austrijos miestai gali pradėti naudoti savo zonas anksčiau arba vėliau, priklausomai nuo vietos sprendimų ir biudžeto paskirstymo.
Ar tokia sistema pagerintų miesto gyvenimą, ar apsunkintų vairuotojų darbą? Pasidalinkite savo mintimis ir patirtimi apie ribotos prieigos zonas.
