Europos Sąjungos šalys nusprendė nepritarti Europos Komisijos siūlymui griežtinti techninės apžiūros tvarką ir kasmet tikrinti automobilius, kuriems daugiau nei 10 metų. Vietoj to sutarta išlaikyti ilgesnius intervalus – senesni automobiliai ir toliau būtų tikrinami kas dvejus metus. Šis sprendimas jau dabar kelia daug klausimų vairuotojams visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje.
Ką siūlė Europos Komisija ir kodėl tai svarbu?
2024 metų pavasarį Europos Komisija pristatė paketą, kuriame siūlyta griežtinti kelių eismo saugumo ir transporto priemonių registracijos taisykles. Vienas esminių elementų – kasmetinė techninė apžiūra lengviesiems ir komerciniams automobiliams, kuriems yra daugiau nei 10 metų.
Komisija argumentavo, kad senesni automobiliai dažniau turi susidėvėjusių detalių, neefektyvius ar apeitus taršos kontrolės sprendimus ir gali labiau prisidėti prie avarijų bei taršos. Taip pat buvo siūloma diegti pažangesnius išmetamųjų dujų testavimo metodus, kurie leistų greičiau aptikti transporto priemones su itin dideliu emisijų lygiu.
Jei šis planas būtų buvęs priimtas be pakeitimų, milijonams vairuotojų Europoje būtų tekę dažniau lankytis techninės apžiūros centruose, o tai reikštų daugiau išlaidų ir laiko sąnaudų.

Kodėl ES šalys sustabdė kasmetinės techninės apžiūros idėją?
Po valstybių narių diskusijų paaiškėjo, kad dauguma šalių neįžvelgia pakankamo pagrindo trumpinti techninės apžiūros intervalų. Čekijos transporto ministras Martinas Kupka, komentuodamas susitikimo rezultatus Briuselyje, pabrėžė, jog turimi eismo įvykių duomenys nerodo būtinybės dažninti senų automobilių patikrų.
Pasak jo, statistika nerodo, kad būtent automobilių, kuriems daugiau nei 10 metų, techninė būklė masiškai lemia didesnį avarijų skaičių. Tai patvirtina ir kelių saugumo ekspertai.
„Iki šiol turimi duomenys neįrodo, kad dažnesnė senų automobilių techninė apžiūra automatiškai reikštų mažiau eismo įvykių. Daug lemia vairuotojo elgesys, greitis ir kelių būklė“, – paaiškina kelių saugumo analitikas, komentuodamas valstybių narių poziciją.
Ši taisyklė taikoma ES lygmeniu. Lietuvos techninės apžiūros tvarka gali būti griežtesnė.
Kas iš tikrųjų buvo „apginta“ derybose?
Didžiausiu laimėjimu dalis šalių laiko tai, kad pavyko užkirsti kelią planui reikalauti kasmetinės techninės apžiūros automobiliams, vyresniems nei 10 metų. Tai reiškia, kad bendras ES lygmens reikalavimas bus švelnesnis, paliekant daugiau lankstumo nacionalinėms valdžioms.
Be to, derybų metu buvo pasiekta pažanga ir kitoje jautrioje srityje – odometro klastojimo prevencijoje. Odometrų „atsukimas“ yra viena iš skaudžiausių problemų naudotų automobilių rinkoje, ypač kai automobiliai importuojami iš kitų šalių.
„Sustiprintos priemonės prieš odometro klastojimą yra vienas svarbiausių žingsnių apsaugant pirkėjus nuo sukčiavimo“, – teigiama ES Tarybos išplatintame pranešime. Tai padės skaidrinti naudotų automobilių rinką ir sumažinti riziką įsigyti netiksliai įvertintą transporto priemonę.
Kokias naujoves vis tiek planuoja Europos Komisija?
Nors kasmetinės techninės apžiūros idėja buvo sustabdyta, kitos Komisijos plano dalys lieka ant stalo. Tarp svarbiausių numatomų pokyčių galima įvardyti:
- skaitmeninio transporto priemonės registracijos liudijimo įvedimą ES mastu;
- supaprastintas technines apžiūras vairuotojams, kurie laikinai gyvena ar dirba kitoje ES šalyje;
- geresnį valstybių tarpusavio keitimąsi duomenimis apie ridą, kad būtų lengviau fiksuoti ir išaiškinti odometro klastojimą;
- aiškesnes ir vienodesnes procedūras automobilių perregistravimui tarp skirtingų ES valstybių.
ES Taryba taip pat patvirtino, kad išlieka galiojanti išimtis, pagal kurią motociklai ir toliau nėra privalomai traukiami į privalomų techninių apžiūrų sistemą. Tai reiškia, kad šioje srityje jokių dramatiškų pokyčių artimiausiu metu nenumatoma.
Ar tai reiškia, kad Lietuvos vairuotojams techninė apžiūra bus retesnė?
Čia svarbu aiškiai suprasti vieną dalyką: ES direktyvos dažniausiai nustato minimalius reikalavimus, o valstybės narės turi teisę taikyti griežtesnes taisykles. Todėl net jei ES lygmeniu numatoma, kad senesnių automobilių apžiūros gali būti atliekamos kas dvejus metus, Lietuva gali nuspręsti taikyti trumpesnius intervalus, jei tai laikoma būtina saugumui užtikrinti.
Lietuvos techninės apžiūros sistema tradiciškai yra gana griežta, o diskusijos dėl senesnių automobilių saugumo mūsų šalyje kyla nuolat. Todėl šis ES sprendimas nereiškia automatinio TA tvarkos švelninimo Lietuvoje, bet sudaro prielaidas toliau diskutuoti, kokie intervalai yra racionaliausi mūsų kelių infrastruktūrai ir automobilių parkui.
Ši taisyklė taikoma ES lygmeniu. Lietuvos techninės apžiūros tvarka gali būti nustatyta griežčiau nei minimalūs ES reikalavimai.
Kas laukia toliau: sprendimo dar nepaskelbta pabaiga
Dabartinis valstybių narių susitarimas – tik tarpinis etapas. Savo poziciją dėl šių taisyklių dar turi oficialiai priimti Europos Parlamentas. Tik po to prasidės trišalės derybos tarp Europos Parlamento, Komisijos ir Tarybos, per kurias bus derinama galutinė teisės akto redakcija.
Ekspertai neatmeta, kad Europos Parlamentas gali siekti griežtesnių saugumo ar taršos kontrolės nuostatų, net jei metinių techninių apžiūrų idėja ir nebegrįš į pirminį lygmenį. Todėl vairuotojams svarbu suprasti, jog galutiniai sprendimai dar tik formuojami.
Kol kas aišku viena – senesnių automobilių savininkams ES šalys nenori papildomai didinti finansinės ir administracinės naštos, jei nėra įrodymų, kad tai realiai sumažintų avaringumą.
Ką jūs manote apie tokį ES sprendimą? Ar senesni automobiliai turėtų būti tikrinami dažniau? Parašykite savo nuomonę komentaruose.






