Europos Komisija nusprendė atidėti naujos automobilių sektoriaus paramos ir reguliavimo strategijos pristatymą – planuota ją paskelbti gruodžio 10 d., tačiau data perkelta į gruodžio 16 d. Oficialiai teigiama, kad reikia daugiau laiko dokumentams užbaigti, tačiau užkulisiuose vis garsiau kalbama apie augančią įtampą tarp Vokietijos ir Prancūzijos dėl vidaus degimo variklių draudimo ir hibridinių automobilių ateities.
Kodėl EK nukėlė strategijos pristatymo datą?
Europos Komisija strategijos pristatymą atidėjo tam, kad galėtų patikslinti dokumentų dalis, susijusias su autotransporto taršos mažinimu iki 2035 metų. Būtent šis terminas yra kertinis – būtent iki jo planuojama praktiškai atsisakyti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimo, išskyrus aiškiai apibrėžtas išimtis.
Pasak neoficialių šaltinių Briuselyje, svarbiausi ginčai sukasi aplink šiuos klausimus:
- ar 2035 m. terminas turi išlikti toks pats, ar būti atidėtas,
- ar hibridiniai automobiliai turi gauti daugiau pereinamojo laikotarpio paramos,
- kaip griežtai turi būti ribojami vidaus degimo varikliai, naudojant alternatyvius degalus.
EK siekia suderinti klimato tikslus su Europos automobilių pramonės konkurencingumu. Tai ypač aktualu didžiausioms rinkoms, bet taip pat ir mažesnėms šalims, tokioms kaip Lietuva, kur dauguma automobilių yra naudoti ir importuojami iš kitų ES valstybių.
Vokietijos ir Prancūzijos nesutarimai: dvi skirtingos vizijos
Vokietija spaudžia sušvelninti arba atidėti ambicingą vidaus degimo variklių draudimo planą. Berlynas akcentuoja technologinį neutralumą ir nori, kad daugiau erdvės liktų sintetinėms degalams ir pažangesniems vidaus degimo varikliams. Vokietijos pramonė vis dar stipriai priklausoma nuo tokių automobilių pardavimų, todėl gamintojai baiminasi pernelyg staigaus lūžio.
Prancūzija laikosi kitokios taktikos. Paryžius pritaria pagrindiniams tikslams, bet siekia, kad daugiau dėmesio būtų skiriama hibridiniams automobiliams kaip pereinamajam etapui. Prancūzų pozicija – leisti hibridams išlikti rinkoje ilgiau, kartu nuosekliai stiprinant elektromobilių plėtrą ir įkrovimo infrastruktūrą.
Kaip pastebi transporto politikos ekspertė dr. Lina Jankauskaitė, „ES vidaus ginčai rodo ne tai, kad klimato tikslai atmetami, o tai, kad valstybės ieško sau palankiausio kelio pereiti prie naujų technologijų. Tačiau kuo ilgiau ginčijamasi, tuo mažiau aiškumo turi rinka.“
Kas laukia vidaus degimo variklių po 2035 metų?
2035 metai iki šiol buvo laikomi simboliniu lūžio tašku, kai nauji automobiliai su tradiciniais benzininiais ar dyzeliniais varikliais praktiškai dingtų iš salonų. Tačiau dabar vis dažniau kalbama apie išimtis, pereinamuosius laikotarpius ir specialius režimus tam tikroms transporto priemonėms.
Diskusijose minimi keli scenarijai:
- palikti siaurą langą automobiliams, naudojantiems tik sintetinius degalus,
- leisti tam tikroms specialios paskirties transporto priemonėms išlikti su vidaus degimo varikliais,
- ilgesnis pereinamasis laikotarpis hibridams, ypač įkraunamiems (plug-in) hibridams.
Šios taisyklės formuojamos ES lygiu, tačiau jų taikymas praktikoje priklausys nuo nacionalinių įgyvendinimo sprendimų. Tai reiškia, kad Lietuva turės perkelti bendras nuostatas į savo teisės aktus, tačiau dalis detalių – pavyzdžiui, mokesčių politika – gali skirtis.
Poveikis automobilių gamintojams ir tiekimo grandinėms
Automobilių gamintojams svarbiausia – aiškumas. Kiekvienas atidėjimas ar politinis konfliktas tiesiogiai veikia investicijų planus, modelių gamybos ciklus ir tiekimo grandinių organizavimą. Jei galutiniai sprendimai priimami paskutinę minutę, gamintojai priversti koreguoti strategijas skubos tvarka.
Kaip sako vienos Vakarų Europos gamintojų asociacijos atstovas, „bet kokia pauzė iš Briuselio nėra tik politinis gestas – tai signalas bankams, tiekėjams ir visoms įmonėms, planuojančioms investicijas artimiausiems 10–15 metų.“
Gamintojai, kurie agresyviai investavo į elektromobilius, nerimauja, kad pernelyg didelis sušvelninimas sulėtins paklausos augimą. Tuo metu labiau nuo vidaus degimo variklių priklausomos grupės mato šią pauzę kaip galimybę gauti daugiau laiko prisitaikymui.
Ką tai reiškia Lietuvai ir mūsų vairuotojams?
Lietuvos automobilių rinka daugiausia remiasi naudotų automobilių importu iš Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų ir kitų ES šalių. Todėl bet kokie sprendimai dėl naujų automobilių gamybos ir variklių technologijų tiesiogiai veikia, kokie naudoti automobiliai po kelių metų pasieks Lietuvą.
Jei ES išlaikys griežtą 2035 m. ribą, ilgainiui į Lietuvą keliaus vis daugiau elektromobilių ir hibridų, o tradicinių dyzelinių ir benzininių modelių pasirinkimas mažės. Jei riba bus sušvelninta, pereinamasis laikotarpis pailgės – tai gali reikšti lėtesnį, bet galbūt finansiškai lengviau pakeliamą pokytį Lietuvos vairuotojams.
Šiuo metu Lietuvoje elektromobilių plėtra vis dar stabdoma dėl kelių priežasčių: ribotos įkrovimo infrastruktūros kai kuriuose regionuose, aukštesnės įsigijimo kainos ir įpročio rinktis pigesnius dyzelinius naudotus automobilius. Todėl aiškus ir stabilus ES kursas yra svarbus tiek valstybės politikos formuotojams, tiek paprastiems pirkėjams.
Kada tikėtis galutinio sprendimo?
Europos Komisija planuoja atnaujintą strategiją paskelbti gruodžio 16 d. Tačiau jei Vokietijos ir Prancūzijos pozicijos dar labiau sugriežtėtų, neatmetama, kad diskusijos užsitęs. Kuo ilgiau trunka politiniai ginčai, tuo daugiau neapibrėžtumo lieka pramonei ir rinkai.
Galutinis dokumentas turėtų subalansuoti tris esminius tikslus: klimato kaitos mažinimą, Europos automobilių pramonės konkurencingumą ir vartotojų galimybes įsigyti prieinamą ir saugią transporto priemonę. Lietuvai svarbu, kad sprendimai būtų ne tik ambicingi, bet ir praktiškai įgyvendinami mūsų ekonominėmis sąlygomis.
Ką jūs manote apie šias permainas automobilių sektoriuje? Ar toks kursas Lietuvai priimtinas? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose.
