Lėtas pajudėjimas nuo šviesoforo, delsimas greitėjimo juostoje ar užgesęs automobilis žiedinėje sankryžoje – situacijos, kurios daugeliui vairuotojų pažįstamos ir dažnai kelia susierzinimą. Tačiau specialistai pabrėžia, kad netinkamas įsibėgėjimas nėra tik nepatogumas – jis gali tapti realia grėsme eismo saugumui.
Didėjant automobilių srautams Lietuvos miestuose, senieji vairavimo įpročiai ne visada tinka šiuolaikiniam eismui. Vairavimo instruktoriai ragina peržiūrėti savo elgesį kelyje ir suprasti, kada būtina įsibėgėti ryžtingiau, o kada – palaukti.
Kodėl lėtas pajudėjimas trikdo eismą
Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje piko metu eismas tampa itin jautrus bet kokiems trikdžiams. Vienas per lėtai pajudėjęs automobilis gali sukelti visos eismo juostos stabtelėjimą, o kartais – ir pavojingas situacijas.
Lėtas pajudėjimas nuo šviesoforo ar delsimas įvažiuojant į žiedinę sankryžą dažnai priverčia kitus vairuotojus staigiai stabdyti arba persirikiuoti. Tai ypač pavojinga žiemą, kai kelio danga slidi, o stabdymo kelias – ilgesnis.
Skirtingų automobilių įsibėgėjimo ypatumai
Sertifikuotas ekovairavimo instruktorius Artūras Pakėnas atkreipia dėmesį, kad skirtingų tipų automobiliai įsibėgėja nevienodai. Hibridiniai automobiliai ir elektromobiliai dažniausiai pajuda naudodami elektros energiją, todėl pradinis judėjimas būna sklandus ir tylus.
Pirmuosius 4–5 metrus toks automobilis gali judėti tik elektra, o vėliau, stipriau paspaudus akceleratorių, įsijungia vidaus degimo variklis. Tai leidžia greitai pasiekti mieste įprastą 45–50 km/val. greitį.
Tuo tarpu dyzeliniams ir benzininiams automobiliams svarbus palaipsnis, bet pakankamai dinamiškas įsibėgėjimas. Ypač tada, kai reikia įsilieti į intensyvų eismo srautą – tokiose situacijose degalų taupymas neturėtų būti svarbesnis už saugumą.
Kaip įsibėgėti teisingai ir saugiai
Planuojant pajudėjimą, pavyzdžiui, praleidus pėsčiuosius per perėją, variklio sūkiai neturėtų viršyti 2 000 aps./min. Toks įsibėgėjimas laikomas optimaliu – automobilis juda pakankamai greitai, bet neagresyviai.
Jeigu automobilis pradeda garsiai „kriokti“, o ratai prasisuka – tai jau laikoma agresyviu vairavimu. Pasak eksperto, toks elgesys ne tik didina degalų sąnaudas (kartais net iki 40 proc.), bet ir kelia papildomą riziką eismo įvykiams.
Agresyvaus vairavimo finansinės pasekmės
Mindaugas Balinskas, draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas, primena, kad agresyvus ar chuliganiškas vairavimas gali turėti rimtų finansinių pasekmių.
Jeigu po eismo įvykio būtų nustatyta, kad vairuotojas elgėsi agresyviai, draudimo bendrovė gali atlyginti žalą nukentėjusiajam, tačiau vėliau regreso tvarka šias lėšas susigrąžinti iš kaltininko.
Dažniausios eismo įvykių priežastys mieste
Draudimo praktika rodo, kad didžioji dalis eismo įvykių įvyksta ne dėl techninių gedimų, o dėl vairuotojų elgesio. Tarp dažniausių priežasčių – neatidumas ir netinkamas greičio pasirinkimas.
- Neatidumas ir dėmesio nukreipimas nuo kelio
- Pernelyg didelis skubėjimas
- Agresyvus įsibėgėjimas ir staigus stabdymas
- Per mažas atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio
Pernelyg greitai įsibėgėję vairuotojai dažnai priversti staigiai stabdyti, o tai didina grandininių susidūrimų riziką, ypač piko valandomis ar savaitgaliais.
Saugus atstumas – greitesnio eismo pagrindas
Instruktorius pastebi, kad dalis vairuotojų klaidingai mano, jog važiuodami arti kito automobilio jie padeda eismui judėti greičiau. Iš tiesų yra priešingai – didesnis atstumas leidžia judėti sklandžiau.
Neišlaikytas atstumas laikomas agresyvaus vairavimo požymiu ir ženkliai padidina avarijos tikimybę, ypač staiga stabdant.
Pavojingiausios situacijos kelyje
Daugiausia susikaupimo reikalauja dvi situacijos – įsiliejimas iš greitėjimo juostos ir lenkimas. Greitėjimo juostoje svarbu pasiekti pagrindinio srauto greitį, tačiau jei sąlygos nepalankios, saugiau yra palaukti.
Kalbant apie lenkimą, instruktorius pabrėžia, kad didėjant eismo intensyvumui šis manevras tampa vis pavojingesnis ir dažnai neatitinka kelių eismo taisyklių reikalavimų.
Kaip technologijos padeda tobulinti vairavimą
Vairavimo įpročius galima analizuoti pasitelkiant telematikos sprendimus. Tokios programėlės fiksuoja įsibėgėjimą, stabdymą, greitį ir kitus parametrus, pateikdamos vairuotojui naudingas įžvalgas.
Jos padeda suprasti, kurie įpročiai kelia didžiausią riziką ir kaip juos pakeitus galima važiuoti saugiau bei ramiau.
Ar jums teko susidurti su lėtu ar per agresyviu įsibėgėjimu eisme? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose.
