Spūstys daugeliui miestų 2025 m. tapo ne atsitiktiniu nepatogumu, o nuolatine būsena. TomTom paskelbtas metinis miestų kelių užimtumo reitingas rodo, kad situacija pasaulyje pastebimai blogėjo, o eismo palaikymas kai kur tapo sudėtingesnis nei bet kada anksčiau.
Ką iš tiesų reiškia „užimtos gatvės“ ir kodėl tai svarbu
„Užimtos gatvės“ – tai ne vien ilgos automobilių eilės piko metu. Tai ir sulėtėjęs vidutinis greitis, ilgesnė kelionės trukmė, didesnės degalų sąnaudos, daugiau streso, taip pat didesnė oro tarša. TomTom, kuri kuria navigacijos technologijas, savo kasmetiniame vertinime lygina miestus pagal eismo intensyvumą ir realų prarandamą laiką kamščiuose.
Šių metų kontekstas ypač svarbus ir Lietuvai: Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje spūsčių mastas neprilygsta didžiausiems pasaulio megapoliams, tačiau augant automobilių srautams, bet koks neteisingas sprendimas (ar sprendimų atidėliojimas) gali greitai pabloginti situaciją.
TomTom tyrimas: aprėptis ir pagrindinė žinutė
TomTom tyrimas apėmė beveik 500 miestų, o jo išvada – aiški: 2025 m. spūsčių problema daugelyje vietų paaštrėjo. „Judėjimo palaikymas tapo sudėtingesnis nei bet kada“, – tokį vertinimą pateikia TomTom ekspertai, akcentuodami, kad be tikslių duomenų ir šiuolaikinių technologijų miestai rizikuoja pralaimėti kovą su eismu.
TomTom analitikai urbanizaciją įvardija kaip vieną pagrindinių priežasčių: miestai dažnai nebuvo projektuoti tokiam gyventojų ir transporto kiekiui, koks susiformavo šiandien. Jei valdžia nesiims veiksmų, prognozuojamas tolesnis blogėjimas.
Miestai, kuriuose spūstys 2025 m. smogia stipriausiai
TomTom antireitingo viršuje – Meksikas. Čia vairuotojai kamščiuose praranda 76% laiko. Toliau rikiuojasi Indijos Bangaloras ir Airijos Dublinas – miestai, kuriuose eismo srautai nuolat viršija gatvių pralaidumą.
Ypač įdomus reitingo aspektas – vidutinis greitis. TomTom duomenimis, sudėtingiausia situacija pagal judėjimo tempą fiksuota Kolumbijos Barrankiljoje ir Londone: automobiliai juda maždaug 16 km/val. greičiu, t. y. kartais lėčiau nei važiuojant dviračiu.
O „absoliutus čempionas“ pagal prarandamą laiką – Peru sostinė Lima. TomTom skaičiuoja, kad vairuotojai čia spūstyse praleidžia iki 195 valandų per metus. Tai beveik pilnos 8 paros – vien kamščiuose.
Kodėl būtent šie miestai? 5 pasikartojančios priežastys
Nors kiekvienas miestas turi savų problemų, TomTom ekspertų įžvalgos leidžia išskirti bendrus dėsningumus:
- Greita urbanizacija ir gyventojų augimas, kuris lenkia infrastruktūros plėtrą.
- Per didelė priklausomybė nuo automobilio, kai viešasis transportas nepakankamai patrauklus arba nepadengia realių maršrutų.
- Istoriškai susiformavęs gatvių tinklas, kuris nepritaikytas dideliems srautams (ypač senamiesčiuose).
- Ekonomikos traukos centrai (verslo rajonai, uostai, pramonės zonos), kurie sukuria piko bangas.
- „Butelio kakliukai“: keli tiltai, keli pagrindiniai įvažiavimai ar žiedai, kuriuose užstringa visas miestas.
„Miestai nebuvo sukurti tokiai žmonių ir transporto koncentracijai“, – tokia TomTom ekspertų logika paaiškina, kodėl net ir modernios sostinės vis dažniau „stringa“.
Ką spūstys kainuoja vairuotojui ir ekonomikai
Spūstys yra daugiau nei prarastas laikas. Lėtas judėjimas didina degalų sąnaudas (ypač mieste, kai dažnai stabdoma ir vėl pajudama), spartina automobilio dalių dėvėjimąsi, didina avarijų riziką dėl nuovargio ir skubėjimo. Miesto mastu tai reiškia mažesnį produktyvumą, brangesnę logistiką, didesnį triukšmą ir emisijas.
Limos 195 valandos per metus – geras pavyzdys, kaip „nematoma“ problema virsta realiomis sąnaudomis: tai laikas, kurį žmogus galėtų skirti darbui, poilsiui ar šeimai, tačiau jis praleidžia automobilyje.
Ką iš to gali pasiimti Lietuva: Vilnius, Kaunas, Klaipėda
Lietuvos miestai dar turi galimybę „užbėgti už akių“ scenarijui, kurį matome Meksike ar Limoje. Praktikoje tai reiškia du prioritetus: duomenimis grįstą eismo valdymą ir realias alternatyvas automobiliui.
Pavyzdžiui, jei miestas investuoja tik į kelių platinimą, dažnai gaunamas „indukuoto paklausos“ efektas – daugiau juostų pritraukia dar daugiau automobilių. Todėl pasaulyje vis dažniau derinami keli sprendimai iš karto: viešojo transporto greitinimas, šviesoforų koordinavimas, parkavimo politika, dviračių infrastruktūra ir patogus „paskutinės mylios“ judėjimas.
Sprendimai, kurie mažina spūstis: kas veikia, o kas kelia ginčų
TomTom ekspertai pabrėžia, kad pokyčiai turi remtis tiksliais duomenimis ir technologijomis. Praktikoje dažniausiai taikomos šios priemonės:
- Išmanus šviesoforų valdymas pagal realaus laiko srautus, ne pagal „fiksuotą“ grafiką.
- Viešojo transporto prioritetas (A juostos, greitesnės jungtys, patikimumas piko metu).
- Parkavimo politika, kuri mažina „ratus sukimą“ ieškant vietos centre.
- Dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūra, kuri perima trumpas keliones, dažniausiai labiausiai „kemšančias“ gatves.
- Įvažiavimo apmokestinimas į centrą arba piko metu, jei miestas pasirenka tokį modelį.
Ši priemonė taikoma Londone (JK).
Išvada
TomTom reitingas parodo paprastą dalyką: spūstys nėra „neišvengiamas miesto atributas“. Tai pasekmė, kurią formuoja augantis gyventojų skaičius, transporto įpročiai ir sprendimų (ne)priėmimas. Meksikas (76% prarandamo laiko), Londonas ir Barrankilja (apie 16 km/val. greitis) bei Lima (195 valandos per metus) tampa įspėjimu, kaip greitai situacija gali išeiti iš kontrolės.
Ar jūsų mieste spūstys pastaraisiais metais didėja? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose.






