Atšiaurios žiemos sąlygos, ypač kai temperatūra nukrenta iki –20 °C, gerokai pakeičia kelių eismo taisyklių laikymosi tvarką Lietuvoje. Nors daugelis vairuotojų mano, kad žiemos baudos dažniausiai susijusios su greičio viršijimu, policijos praktika rodo, kad dažniausios baudos susijusios su transporto priemonės būkle ir vairuotojo pasirengimu, o ne vien greičio pažeidimais.
Žiema atskleidžia klaidas, kurios lieka nepastebėtos šiltuoju metų laiku
Šaltuoju laikotarpiu kelių policija daugiau dėmesio skiria tam, ar transporto priemonę saugu eksploatuoti realiomis sąlygomis. Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles, automobilis neturi kelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, o žiemos orai praktiškai šį reikalavimą dar labiau sugriežtina.
Ką pareigūnai paprastai pastebi pirmiausia žiemos patikrinimų metu
- Padangos, netinkamos žiemos sąlygoms
- Sniegas arba ledas, dengiantis langus, žibintus ar numerio ženklus
- Techniniai defektai, turintys įtakos matomumui ar signalizavimui
Vien šių veiksnių pakanka administracinei atsakomybei užtraukti, net ir be agresyvaus vairavimo elgesio.
Netinkamos padangos išlieka dažniausiai pasitaikančiu žiemos pažeidimu
Pagal KET punktą, lengvieji automobiliai Lietuvoje privalo būti aprūpinti žieminėmis padangomis nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. Žieminių padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 3 mm, jos turi būti tinkamai paženklintos žiemos naudojimui.
Važiavimas su vasarinėmis padangomis arba pernelyg susidėvėjusiomis žieminėmis padangomis laikomas techniniu pažeidimu. Pagal ANK toks pažeidimas paprastai užtraukia maždaug 30–40 eurų baudą. Be to, draudimo bendrovės gali sumažinti arba atsisakyti mokėti kompensaciją, jei avarija įvyksta akivaizdžiai nesaugiomis sąlygomis.
Sniegas ir ledas ant automobilio gali užtraukti tiesioginę atsakomybę
Nors kelių eismo taisyklėse nėra aiškiai nurodyta, kad „sniegas turi būti pašalintas“, KET reikalauja, kad transporto priemonė nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir kad vairuotojas užtikrintų tinkamą matomumą.
Jei sniegas ar ledas užstoja numerio ženklus, žibintus ar langus, pareigūnai gali taikyti ANK už sumažėjusį transporto priemonės matomumą, dėl ko skiriamos mažesnės baudos. Tačiau jei krintantis sniegas ar ledas sukelia pavojų arba įvyksta avarija, atsakomybė gali išaugti iki neatsargaus vairavimo.
Techninė būklė žiemą vertinama griežčiau
Trumpas dienos šviesos laikas ir prastas matomumas daro apšvietimo ir signalizacijos sistemas itin svarbias. Sugedę priekiniai žibintai, užšalę posūkio žibintai arba pažeisti veidrodėliai gali būti traktuojami kaip techniniai defektai pagal KET.
Priklausomai nuo aplinkybių, policija gali skirti įspėjimą arba administracines nuobaudas. Pakartotiniais arba pavojingais atvejais transporto priemonei gali būti uždrausta toliau važiuoti, kol defektai bus pašalinti.
Greitis ir atstumas apledėjusiuose keliuose vertinami skirtingai
Žiema neįveda naujų greičio apribojimų, tačiau KET reikalauja, kad vairuotojai pritaikytų greitį ir atstumą prie kelio ir oro sąlygų.
Jei vairuotojas nepritaiko elgesio slidžiuose keliuose ir sukelia incidentą, atsakomybė gali kilti net ir neviršijant nustatytų ribų. Tokiais atvejais, priklausomai nuo pasekmių.
Kodėl žiemos baudos dažnai skiriamos dėl pasiruošimo, o ne dėl tyčinio ketinimo
Praktiškai dauguma žiemos baudų skiriamos ne už tyčinius pažeidimus, o už nepakankamą pasiruošimą. Padangos, matomumas ir techninis pasirengimas yra laikomi vairuotojo atsakomybe, ypač esant dideliam šalčiui.
Ar kada nors permąstėte, kaip keičiasi žiemos sąlygos ne tik vairavimo sudėtingumas, bet ir tai, kaip jūsų veiksmus vertina kelių policija?






