Lietuvoje elektromobilių rinka 2025 metais fiksavo ryškų šuolį: įsigyta 3 150 naujų elektromobilių, o jų rinkos dalis pakilo iki 7,5%. Tačiau kartu matome ir kitą tendenciją – hibridai užima daugiau nei pusę naujų registracijų, o dyzelis pamažu praranda pozicijas. Ką iš tiesų rodo skaičiai ir kokie mitai vis dar stabdo vairuotojus?
Lietuva 2025 metais aplenkė kaimynus pagal elektromobilių dalį
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipia dėmesį, kad Lietuva pastaraisiais metais stebina ne tik ekonomikos augimu, bet ir tuo, kaip greitai keičiasi kasdieniai įpročiai. Vienas ryškiausių pavyzdžių – elektromobilių rinka.
2025 metais Lietuvoje įsigyta 3 150 naujų elektromobilių – gerokai daugiau nei 2024 metais (1 779). Tai taip pat daugiau nei Latvijoje (1 502) ir Estijoje (687). Dar svarbiau, kad elektromobilių rinkos dalis Lietuvoje 2025 metais išaugo iki 7,5% ir tapo didesnė nei Lenkijoje (7,2%), Latvijoje (7,1%) bei Estijoje (6,6%).
Nors nuo Skandinavijos šalių, kur elektromobiliai tapo kasdienybe gerokai anksčiau, dar atsiliekame, tačiau savo ekonominio svorio kategorijoje Lietuva atrodo stipriai – lenkia daugumą Centrinės ir Rytų Europos šalių, o taip pat Graikiją ir Italiją, kaip rodo Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenys.
Hibridai dominuoja, benzinas ir dyzelis traukiasi
Įdomu tai, kad elektromobilių dalis galėtų būti dar didesnė, tačiau dalis pirkėjų vis dar vengia „gryno“ elektromobilio ir renkasi hibridus. 2025 metais hibridinių automobilių rinkos dalis Lietuvoje išaugo net iki 57,3%:
- 46,7% – neįkraunami hibridai
- 10,6% – įkraunami hibridai
Tuo metu benzininių automobilių rinkos dalis susitraukė iki 21,3%, o dyzelinių – iki 12,3%. Tai rodo aiškią kryptį: naujų automobilių rinkoje tradiciniai vidaus degimo varikliai pamažu užleidžia vietą elektrifikuotiems sprendimams.
Lietuvos keliuose dyzelis vis dar karaliauja – bet rinkos kryptis jau pasikeitė
Nors naujų automobilių statistika dyzeliui nepalanki, Lietuvos automobilių parkas vis dar stipriai „dyzelinis“. Remiantis „Autoplius“ duomenimis, dyzeliniai automobiliai sudaro apie 66% viso Lietuvos automobilių parko.
Kitos dalys atrodo taip:
- apie 22% – benzininiai automobiliai
- apie 12% – hibridiniai automobiliai
- vos 1,3% – elektromobiliai
Tai reiškia, kad net ir sparčiai augant naujų elektromobilių registracijoms, realus lūžis keliuose įvyks palaipsniui – automobilių parkas keičiasi lėčiau nei pirkėjų pasirinkimai salonuose.
Elektromobilių revoliuciją labiausiai stabdo ne kaina, o mitai
Pasak Ž. Maurico, Lietuvoje elektromobilių plėtrą dažniausiai stabdo ne technologijos ar kainos, o klaidingi įsitikinimai, kurie nebeatitinka realybės.
Mitas Nr. 1: elektromobilio įkrovimas „suvalgo“ per daug laiko
„Daugeliu atvejų realybė priešinga: turint įkroviklį namuose ar darbe, viešose stotelėse lankytis gali tekti retai“, – teigia Ž. Mauricas. Jo vertinimu, apie 80–90% visų įkrovimų vyksta būtent namuose.
Be to, lyginant su benzininių ar dyzelinių automobilių vairuotojais, elektromobilių naudotojai dažnai laimi laiko, nes nebereikia specialiai važiuoti iki degalinės ir grįžti atgal.
Mitas Nr. 2: Lietuvoje trūksta įkrovimo stotelių
Kitas dažnas argumentas – esą Lietuvoje nėra pakankamai įkrovimo infrastruktūros. Tačiau, pasak ekonomisto, greito įkrovimo stotelių tinklas Lietuvoje yra vienas tankiausių Europoje, skaičiuojant vienam elektromobiliui.
Didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – įkrovimo taškai jau tapo įprasta infrastruktūros dalimi, o greitosios stotelės vis dažniau įrengiamos ir pagrindiniuose keliuose.
Mitas Nr. 3: žiemą elektromobiliai neva „nepraktiški“
Trečias mitas dažniausiai pasirodo pirmosiomis šalnomis: kad elektromobiliai žiemą netinka. Tačiau Ž. Mauricas pabrėžia, jog elektromobiliai žiemą puikiai funkcionuoja – visada užsiveda, greitai įšyla, neteršia oro užvesti ir nekelia triukšmo.
Taip, esant žemai temperatūrai, viena įkrova nuvažiuojamas atstumas sumažėja 25–35% (esant 0°C). Esant itin žemai temperatūrai, pavyzdžiui, -30°C, baterijos talpa gali sumažėti kone dvigubai. Vis dėlto verta prisiminti, kad ir dyzeliniai automobiliai tokiomis sąlygomis dažnai susiduria su problemomis.
„Didžiulis elektromobilių populiarumas Skandinavijoje yra geriausias įrodymas, kad šaltas klimatas nėra kliūtis“, – argumentuoja ekonomistas.
Ar elektromobiliai taps norma Lietuvoje?
Ž. Maurico vertinimu, elektromobilių proveržis Lietuvoje nėra atsitiktinumas – tampame turtingesni, racionalesni ir labiau orientuoti į ilgalaikę naudą. Jei dabartinė dinamika išsilaikys, po kelerių metų elektromobiliai gali tapti norma, o hibridai – tik tarpine stotele, kurią paliksime už nugaros.
Akivaizdu, kad naujų automobilių rinka jau juda elektrifikacijos kryptimi, o dyzelis, nors ir vis dar dominuojantis automobilių parke, pamažu traukiasi į paraštes.
Ar svarstytumėte elektromobilį kaip kitą savo automobilį? Pasidalinkite nuomone komentaruose!
