Vagystės Vilniuje išlieka aktuali problema tiek vairuotojams, tiek dviratininkams. Vasario 16 d. sostinėje užregistruoti du atskiri atvejai: dieną dingo automobilis, o vakare iš požeminės stovėjimo aikštelės pavogti du dviračiai. Bendra žala siekia 3 200 eurų.
Šaltkalvių g. per valandą dingo „VW Passat“
Policijos duomenimis, vasario 16 d. nuo 13 val. 21 min. iki 14 val. 20 min. Vilniuje, Šaltkalvių g., buvo pavogtas automobilis „VW Passat“. Nuostolis įvertintas 2 000 eurų.
Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (vagystė). Pareigūnai aiškinasi aplinkybes, tikrina galimas vaizdo stebėjimo kameras ir renka informaciją apie įtartinus asmenis ar transporto priemones, galėjusias būti pastebėtas teritorijoje.
Saugumo specialistai pabrėžia, kad automobilių vagystės neretai įvykdomos ir dienos metu, ypač gyvenamuosiuose rajonuose ar vietose, kur eismas intensyvus, o pašaliniai asmenys mažiau atkreipia dėmesį. „Vagys dažnai pasinaudoja trumpu laiko tarpu, kai automobilis paliekamas be papildomų apsaugos priemonių, arba kai signalizacija nėra pakankamai patikima“, – teigia saugumo ekspertas Tomas Rimkus.
Iš požeminės aikštelės Laisvės pr. pavogti du dviračiai
Vasario 16 d. apie 21 val. Vilniuje, Laisvės pr., pastebėta, kad iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės pavogti du dviračiai – „Bocas“ ir „Superior“. Nuostolis įvertintas 1 200 eurų.
Ir šiuo atveju pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 1 d. Požeminės aikštelės daugeliui atrodo saugesnės, tačiau praktika rodo, kad bendrose patalpose vagys taip pat randa spragų. „Jei dviratis paliekamas tik prirakintas lengvu trosu arba visai neprirakintas, net ir uždaros patalpos tampa rizikingos“, – aiškina dviračių saugumo konsultantas Mantas Žukauskas.
Kaip sumažinti automobilio ir dviračio vagystės riziką
Nors kiekvienas atvejis tiriamas individualiai, prevencija dažnai yra veiksmingiausia priemonė. Specialistai rekomenduoja paprastus, bet realiai padedančius veiksmus:
- Automobiliui naudoti papildomas mechanines apsaugas (vairo ar pavarų svirties užraktus).
- Jei įmanoma, statyti transporto priemonę apšviestose vietose, kur yra vaizdo stebėjimas.
- Įsidiegti GPS sekiklį arba rinktis signalizaciją su pranešimais į telefoną.
- Dviračius laikyti užrakintus kokybiška U formos spyna, net ir požeminėje aikštelėje.
- Nepalikti automobilyje matomų vertingų daiktų, dokumentų ar raktų.
Draudimo ekspertai taip pat primena, kad automobilio vagystės atveju finansinę riziką dažniausiai sumažina KASKO draudimas. Dviračiams kai kurios bendrovės siūlo atskiras apsaugas arba turto draudimo papildymus, tačiau sąlygos skiriasi, todėl verta pasitikrinti sutarties detales.
Ką reiškia tyrimas pagal LR BK 178 str. 1 d.
LR BK 178 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už svetimo turto vagystę. Konkrečios sankcijos priklauso nuo bylos aplinkybių, tačiau įprastai gali būti taikoma bauda, areštas ar laisvės atėmimas.
Ši nuostata galioja Lietuvoje. Kituose kraštuose taisyklės ir atsakomybės priemonės gali skirtis.
Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai paprastai renka liudytojų parodymus, analizuoja vaizdo kamerų įrašus, tikrina galimus realizavimo kanalus. Automobilių vagysčių atvejais gali būti pasitelkiami ir transporto priemonės paieškos duomenys, registrų informacija bei kiti operatyviniai veiksmai.
Kodėl šie įvykiai svarbūs Vilniaus gyventojams
Nors bendra 3 200 eurų žala miesto mastu gali atrodyti nedidelė, konkretiems nukentėjusiesiems tai yra reikšmingi nuostoliai. Tokie atvejai primena, kad vien „saugi vieta“ ar „trumpam palikau“ nėra apsauga.
Didėjant dviračių populiarumui ir plečiantis infrastruktūrai, vis dažniau kyla klausimas ir dėl saugesnių dviračių laikymo sprendimų daugiabučiuose bei bendrose aikštelėse. Gyventojams rekomenduojama išlikti budriems ir apie įtartinus asmenis nedelsiant pranešti policijai.
Ar esate susidūrę su automobilio ar dviračio vagyste Vilniuje? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose.
