Lenkijos kariuomenė paskelbė ribojanti kiniškų automobilių patekimą į karines teritorijas dėl duomenų saugumo rizikų. Sprendimas išryškina naują realybę: modernūs automobiliai renka daug informacijos, o tai gali tapti jautru šalia gynybos infrastruktūros. Paaiškiname, ką tiksliai nusprendė Lenkija ir ką tai gali reikšti Lietuvai.
Ką nusprendė Lenkijos kariuomenė
Lenkijos kariuomenė pranešė, kad kiniškos gamybos transporto priemonėms uždrausta įvažiuoti į karinius objektus, nes jų borto jutikliai gali būti panaudoti jautriems duomenims rinkti. Sprendimas grindžiamas siekiu sumažinti konfidencialios informacijos atskleidimo riziką.
Taip pat įvesta papildoma priemonė: kariuomenė uždraudė prie automobilių, pagamintų Kinijoje, informacijos ir pramogų sistemų (infotainment) jungti tarnybinius telefonus.
Ši taisyklė galioja Lenkijoje. Lietuvos reglamentavimas gali skirtis.
Šaltinis: Reuters.
Kodėl automobiliai staiga tapo nacionalinio saugumo tema
Prieš dešimtmetį automobilis buvo daugiausia mechanika. Šiandien jis – „kompiuteris ant ratų“: su GPS, kameromis, ryšio moduliais, nuotoliniais atnaujinimais ir įvairiais sensoriais. Tokios funkcijos patogios kasdienybėje, bet šalia karinių objektų kyla klausimas, ar jos negali netyčia (arba tyčia) atskleisti jautrios informacijos.
Kaip aiškina kibernetinio saugumo ekspertas Darius Petraitis (kibernetinių rizikų konsultantas), „didžiausia problema yra ne vien tai, kad automobilis renka duomenis, o tai, kur tie duomenys keliauja, kas turi prieigą ir kaip lengvai galima išjungti tam tikras funkcijas“.
Rizikos scenarijai paprastai apima:
- automatinį buvimo vietos (GPS) fiksavimą ir maršrutų istoriją;
- aplinkos vaizdo fiksavimą (kameros, parkavimo sistemos);
- ryšį su mobiliosiomis programėlėmis ir paskyromis;
- nuotolinius programinės įrangos atnaujinimus (OTA);
- telefonų sinchronizavimą per „Bluetooth“ ar USB.
Ar tai „visiškas draudimas“? Yra išimčių
Lenkijos kariuomenė nurodė, kad kai kuriais atvejais kiniškos transporto priemonės vis dėlto gali būti įleidžiamos į saugomas teritorijas, jeigu bus išjungtos nurodytos funkcijos ir laikomasi konkretaus objekto saugumo taisyklių. Kitaip tariant, sprendimas nėra automatiškai „juodas sąrašas“ be jokių alternatyvų – numatytas saugiklių mechanizmas.
Saugumo procesų specialistė Aistė Žukauskaitė (fizinės ir informacinės saugos vadovė) pažymi: „Išimtys dažniausiai reiškia papildomą kontrolę – nuo funkcijų išjungimo iki patikros, ar darbuotojai nejungia tarnybinių įrenginių prie automobilio sistemų.“
Kokioms vietoms apribojimai netaikomi
Lenkijos kariuomenė taip pat akcentavo, kad apribojimai netaikomi viešai prieinamoms karinėms vietoms, pavyzdžiui, kai kurioms gydymo įstaigoms, bibliotekoms ar panašioms erdvėms, kurios nėra laikomos tokio pat jautrumo gynybos infrastruktūra.
Praktinė žinutė vairuotojams paprasta: pokyčiai labiausiai aktualūs ten, kur taikomas sustiprintas režimas, ribojamas patekimas ir veikia papildomos saugumo procedūros.
Ką tai gali reikšti Lietuvai
Lietuvoje pastaraisiais metais daugėja „išmanių“ automobilių, įskaitant elektrinius modelius, kurie yra itin priklausomi nuo programinės įrangos ir ryšio. Kol kas Lietuvoje nėra viešai paskelbto analogiško draudimo, tačiau Lenkijos sprendimas gali paskatinti diskusijas apie tai, kaip gynybos infrastruktūroje vertinamos transporto priemonių technologinės rizikos.
Ypač tai aktualu NATO rytinio flango šalims, kuriose karinė logistika ir infrastruktūra yra jautri. Lenkijos kariuomenė pabrėžė, kad priemonės yra atsargumo pobūdžio ir atitinka praktiką, taikomą NATO valstybėse ir sąjungininkų aplinkoje.
Ką gali padaryti organizacijos ir vairuotojai
Net jei analogiškos taisyklės Lietuvoje nebūtų įvestos, pati tema padeda suprasti, ką verta peržiūrėti įmonėms ir institucijoms, turinčioms jautrias teritorijas.
Trumpas, praktiškas kontrolinis sąrašas:
- aiškiai apibrėžti, ar leidžiama į saugomas teritorijas įvažiuoti asmeniniais automobiliais;
- nustatyti taisyklę dėl tarnybinių telefonų jungimo prie automobilio sistemų;
- kritinėse vietose riboti kamerų ir duomenų perdavimo funkcijas (kai tai įmanoma);
- apmokyti darbuotojus, kodėl tokios priemonės reikalingos ir kaip jų laikytis.
Kaip apibendrina kibernetinio saugumo ekspertas Darius Petraitis: „Technologijos suteikia patogumų, bet saugumo aplinkoje svarbiausia – minimalizuoti nereikalingus duomenų kanalus.“
Ar panašūs sprendimai Europoje dažnės
Augant geopolitinei įtampai ir plečiantis kiniškų automobilių pasiūlai Europoje, tikėtina, kad dėmesys duomenų valdymui transporto priemonėse didės. Tačiau kol kas nėra vieningo ES masto draudimo – tokius sprendimus valstybės priima nacionaliniu lygiu, atsižvelgdamos į savo saugumo politiką.
Lenkijos atvejis parodo, kad automobilių technologijos tampa ne vien vartotojišku klausimu, bet ir infrastruktūros apsaugos dalimi.
Ar, jūsų nuomone, Lietuva turėtų svarstyti panašius ribojimus jautriose teritorijose? Pasidalinkite nuomone komentaruose!
