Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (54 proc.) neatmeta galimybės per artimiausius metus įsigyti automobilį, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Tačiau aiški dauguma svarstančiųjų (beveik 73 proc.) linksta prie naudotų automobilių. Kodėl taip yra ir ką apie tai sako realūs 2025 m. rinkos skaičiai Lietuvoje?
Šiame straipsnyje – svarbiausi apklausos akcentai, registracijų statistika, degalų pasirinkimo tendencijos, kaštų analizė ir ekspertų įžvalgos, kurios gali padėti priimti racionalesnį sprendimą.
Apklausa: 7 iš 10 potencialių pirkėjų rinktųsi naudotą automobilį
„Citadele“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, beveik 73 proc. planuojančiųjų pirkti automobilį rinktųsi naudotą transporto priemonę. Naujo automobilio įsigijimą svarstytų kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.).
„Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Gurskas pabrėžia, kad nors gyventojų perkamoji galia pastaraisiais metais augo, nauji automobiliai daugeliui vis dar išlieka sunkiau įperkamu pasirinkimu.
„Naujas automobilis gali būti racionalus sprendimas tiems, kurie planuoja jį naudoti ilgai ir intensyviai – mažesni remonto kaštai, garantijos ir didesnis patikimumas ilgainiui gali kompensuoti didesnę pradinę investiciją. Vis dėlto daugeliui gyventojų šiandien svarbesnė išlieka finansinė ramybė trumpuoju laikotarpiu, todėl sprendimai dažniau krypsta link naudotų automobilių“, – sako V. Gurskas.
Statistika rodo tą patį: naudotų registracijų – gerokai daugiau
Gyventojų nuotaikos sutampa su faktiniais rinkos duomenimis. 2025 m. Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 165,5 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – tai 1,5 proc. mažiau nei 2024 m. Vidutinis registruotų naudotų automobilių amžius siekė 10,3 metų.
Tuo metu naujų automobilių rinka augo sparčiau: per 2025 m. Lietuvoje įregistruota beveik 45,9 tūkst. naujų lengvųjų automobilių, t. y. 39 proc. daugiau nei metais anksčiau. Tai rodo, kad naujų automobilių segmentas stiprėja, tačiau absoliučiais skaičiais naudoti automobiliai išlieka dominuojantis pasirinkimas.
- 2025 m. naudotų lengvųjų automobilių pirmos registracijos Lietuvoje: 165,5 tūkst.
- Vidutinis naudotų automobilių amžius: 10,3 metų
- 2025 m. naujų lengvųjų automobilių registracijos: 45,9 tūkst.
- Naujų automobilių registracijų augimas per metus: +39 proc.
Dyzelis vis dar karaliauja, bet jo dalis mažėja
2025 m. dyzeliniai modeliai sudarė 63,6 proc. visų naudotų automobilių registracijų Lietuvoje, nors per metus jų dalis sumažėjo. Toks rezultatas nėra netikėtas: dyzeliniai automobiliai Lietuvoje ilgą laiką buvo vertinami dėl ekonomiškumo važiuojant didesnius atstumus ir plačios pasiūlos naudotų automobilių rinkoje.
Apklausos duomenimis, naudotų automobilių segmente toliau dominuoja benzinu ir dyzelinu varomi modeliai (42 proc.). Vis dėlto matyti ir kitokia kryptis – beveik ketvirtadalis potencialių pirkėjų svarstytų naudotą hibridinį automobilį, o elektromobilius – 7 proc.
„Istoriškai susiformavusi naudotų benzinu ir dyzelinu varomų automobilių rinka, plati pasiūla ir gerai išvystyta priežiūros infrastruktūra skatina rinktis tai, kas pažįstama ir finansiškai prognozuojama, o ne tai, kas yra ekologiškesnė ilgalaikė alternatyva“, – sako V. Gurskas.
Elektromobilių dalis auga, bet sprendimą vis dar lemia kaina ir įpročiai
Naujų automobilių segmente 2025 m. ypač sparčiai augo elektromobiliai – jų rinkos dalis padidėjo nuo 5,6 iki 7,6 proc. Tai svarbus signalas, kad technologijų kaita vyksta, tačiau daugeliui pirkėjų ji vis dar atrodo atsargi ir palaipsnė.
Pasak eksperto, hibridiniai ir elektriniai automobiliai potencialių pirkėjų sprendimuose užima mažesnę, bet nuosekliai augančią dalį. Tačiau realų pasirinkimą Lietuvoje dažniausiai lemia:
- pradinė automobilio kaina ir finansavimo galimybės;
- atsargus požiūris į naujas technologijas;
- įpročiai ir įsitikinimai dėl patikimumo;
- servisų tinklas ir remonto prieinamumas;
- naudotų automobilių pasiūlos dydis rinkoje.
Lietuva – aktyviausia Baltijos šalyse: 54 proc. planuoja pirkti automobilį
Lietuvoje automobilio įsigijimą per artimiausius metus svarsto 54 proc. gyventojų – tai didžiausias rodiklis Baltijos šalyse. Latvijoje tokios galimybės neatmeta 46 proc. gyventojų, o Estijoje – 32 proc.
Įdomu tai, kad Latvijoje ir Estijoje naudotų hibridinių automobilių pasirinkimas yra maždaug perpus mažesnis nei Lietuvoje. Kaip pastebi V. Gurskas, tam įtakos turi tiek aukštesnė naudotų hibridų kaina, tiek siauresnė pasiūla, ribojanti pirkėjų pasirinkimą.
Remonto kainos šoktelėjo: senesnio automobilio išlaikymas gali brangti sparčiau nei tikitės
Pastaraisiais metais vis daugiau pirkėjų sprendimą vertina ne vien per įsigijimo kainą, bet ir per eksploatacijos perspektyvą. Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur automobilių parkas vidutiniškai senas, o servisų paslaugos brangsta.
V. Gurskas pataria įsivertinti, kiek intensyviai automobilis bus naudojamas, kokie bus jo išlaikymo ir remonto kaštai bei kaip pasirinktas modelis išlaikys vertę laikui bėgant.
„Kadangi transporto priemonių remonto ir techninės priežiūros paslaugos pastaraisiais metais brango sparčiau nei bendras kainų lygis, senesnio automobilio išlaikymas gali kainuoti vis daugiau, todėl daliai pirkėjų naujesnis automobilis tampa racionalia alternatyva“, – pažymi V. Gurskas.
Kainų statistika tai patvirtina:
- lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, bendras prekių ir paslaugų kainų lygis Lietuvoje išaugo 44 proc.;
- transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugos išaugo 65 proc.;
- per pastarąjį dešimtmetį šių paslaugų kainos augo 111 proc., kai bendras kainų lygis didėjo 60 proc.
Pensijų reforma 2026 m. gali įnešti naujos dinamikos į automobilių rinką
Eksperto teigimu, 2026 m. papildomos dinamikos automobilių rinkai gali suteikti ir pensijų reforma, atversianti gyventojams daugiau pasirinkimų disponuoti atsiimtomis lėšomis.
„Tikėtina, kad dalis gyventojų, atsiradus daugiau laisvų pinigų, svarstys galimybę atnaujinti automobilį ar rinktis naują modelį. Tai gali paskatinti didesnį aktyvumą naujų automobilių segmente, tačiau ir tokiais atvejais priimant sprendimus vertėtų vadovautis ne tik emocijomis, o finansiniais apskaičiavimais“, – sako V. Gurskas.
Apklausos duomenimis, 6 proc. respondentų nurodo, kad iš antros pensijų pakopos atsiimtas lėšas planuotų skirti naujos transporto priemonės įsigijimui. Nors tai nėra didelė dalis, ji gali tapti papildomu impulsu rinkai, ypač jei finansavimo sąlygos bus palankios.
Kaip priimti racionalų sprendimą Lietuvoje: ką verta pasiskaičiuoti prieš perkant
Prieš priimant sprendimą dėl naudoto ar naujo automobilio, verta pasidaryti paprastą, bet realistišką skaičiavimą. Ekspertai rekomenduoja vertinti ne tik kainą, bet ir visą „nuosavybės kainą“ per 3–5 metus.
- Numatomas metinis nuvažiuojamas atstumas (km per metus).
- Degalų sąnaudos (l/100 km) ir reali degalų kaina.
- Draudimo (TPVCI ir KASKO) bei mokesčių išlaidos.
- Reguliari priežiūra: tepalai, filtrai, stabdžiai, padangos.
- Netikėti remontai ir dalių kainos konkrečiam modeliui.
- Automobilio vertės kritimas (likutinė vertė) po kelių metų.
Didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Vilnius, Kaunas ar Klaipėda, dažnai daugiau galimybių rasti servisą ir detales greičiau, tačiau kainos gali skirtis. Todėl verta pasidomėti konkretaus modelio aptarnavimo kaštais dar iki pirkimo.
Išvada: naudotas automobilis vis dar laimi dėl „čia ir dabar“, bet naujesnis gali būti pigesnis ilgainiui
Šiandien Lietuvoje dauguma pirkėjų vis dar renkasi naudotą automobilį, nes tai leidžia lengviau valdyti trumpalaikį biudžetą. Tačiau augant remonto kainoms ir keičiasi ir racionalumo formulė: daliai vairuotojų naujesnis ar net naujas automobilis gali reikšti mažiau netikėtų išlaidų, daugiau prognozuojamumo ir didesnį patikimumą.
Galutinis pasirinkimas priklauso nuo jūsų situacijos: kaip intensyviai važiuojate, kiek rizikos toleruojate ir ar planuojate automobilį eksploatuoti ilgai.
Ar jūs rinktumėtės naudotą ar naują automobilį, jei pirktumėte artimiausiais metais? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose!
