„Start-stop” sistema turėjo būti sprendimas degalų švaistymui spūstyse ir prie šviesoforų. Dešimtmečius automobilių gamintojai buvo skatinami ją įdiegti. Tačiau praktiška 5 proc. degalų ekonomija daugeliui vairuotojų neatsveria brangios techninės priežiūros. Kol JAV valdžia svarsto panaikinti šios sistemos reikalavimus, Europoje taip pat auga diskusijos apie tikrąją naudą.
Kaip veikia „start-stop” ir ką žada gamintojai
Kiekvienas vairuotojas su šiuolaikiniu automobiliu pažįsta šį reiškinį. Sustojate prie šviesoforo – variklis užgęsta. Atleidžiate stabdžio pedalą arba išspaudžiate sankabą – variklis vėl užsiveda.
Sistema išpopuliarėjo 2000-ųjų viduryje, įsigaliojus Euro 5 išmetamųjų dujų normai. Pažadas buvo aiškus: mažesnė CO₂ emisija dokumentuose ir iki 5 proc. degalų ekonomija intensyviame miesto eisme.
Penkių procentų taupymas skamba įspūdingai. Tačiau ar jis atsveria ilgalaikius techninius padarinius?
Paslėpti kaštai: akumuliatorius kenčia labiausiai
Variklio paleidimas – pati didžiausia apkrova automobilio elektros sistemai. Tai reikalauja didžiulės srovės piko.
Kad šią procedūrą būtų galima kartoti dešimtis kartų per vieną kelionę, automobiliai su „start-stop” sistema turi sustiprintus starterius ir specialius, gerokai brangesnius AGM arba EFB tipo akumuliatorius.
Nepaisant sustiprintų komponentų, padidėjusi apkrova neišvengiama. Kiekvienas variklio paleidimas iš naujo – tai gilus išsikrovimas ir greitas įkrovimas. Tai trumpina akumuliatoriaus tarnavimo laiką.
Tradicinis akumuliatorius senesniame automobilyje gali tarnauti septynerius metus. „Start-stop” sistemoje intensyviau eksploatuojamas akumuliatorius dažnai keičiamas po 3–5 metų. O kadangi šie specialūs akumuliatoriai kainuoja gerokai daugiau nei įprasti – finansinė nauda, sutaupyta degalinėje, greitai išgaruoja servise.
Praktiniai nepatogumai: kodėl vairuotojai išjungia sistemą
Be finansinių kaštų, sistema sukelia ir kasdienių nepatogumų.
Nuolatinis variklio užgesimas gali sukelti trūkčiojantį važiavimo pojūtį. Oro kondicionierius išsijungia, kai variklis nedirba – vasarą tai ypač jaučiama.
Dėl šių priežasčių daugelis vairuotojų įprato išjungti sistemą iš karto po automobilio užvedimo. Kai kuriuose automobiliuose tai padaroma mygtuku, kituose – reikia nardyti gilyn į jutiklinio ekrano meniu.
Paradoksas akivaizdus: sistema, sukurta automatizuoti procesą, reikalauja rankinio išjungimo kiekvieną kartą.
JAV svarsto atsisakyti „start-stop” reikalavimų
Nepasitenkinimas technologija pasiekė ir politinį lygmenį.
JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) svarsto panaikinti paskatas automobilių gamintojams montuoti „start-stop” sistemas. Agentūros vadovas Lee Zeldin socialiniuose tinkluose pareiškė, kad sistema „visų nekenčiama” ir tarnauja tik tam, kad įmonės gautų „trofėjų už dalyvavimą klimato apsaugoje”.
Europos teisės aktai dėl emisijų kol kas lieka griežtesni – sistemos čia išlieka privalomos. Tačiau diskusija rodo, kad popierinė kai kurių klimato technologijų nauda praktikoje dažnai lydima brangių šalutinių poveikių vartotojui.
Ar 5 proc. ekonomija verta papildomų kaštų?
Paskaičiuokime paprastai.
Jei per metus sunaudojate 1 500 litrų degalų, 5 proc. ekonomija – tai 75 litrai. Esant 1,50 €/l kainai – sutaupote apie 112 € per metus.
AGM tipo akumuliatorius kainuoja 150–250 € ir keičiamas kas 3–5 metus. Per penkerius metus sutaupysite apie 560 € degalų, bet išleisite 150–250 € akumuliatoriui.
Grynoji nauda – apie 300–400 € per penkerius metus. Ne tiek daug, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
O jei akumuliatorius sugenda anksčiau arba tenka keisti starterį – ekonomija gali visiškai išnykti.
Ką daryti vairuotojui
Jei jūsų automobilis turi „start-stop” sistemą ir ja naudojatės – įsitikinkite, kad akumuliatorius tikrinamas reguliariai, ypač prieš žiemą.
Jei sistema jus erzina arba važinėjate daugiausia trumpomis distancijomis mieste – ją išjungti nėra blogai. Akumuliatorius tarnaus ilgiau, o degalų skirtumas bus minimalus.
„Start-stop” – tai technologija, sukurta atitikti emisijų normas, o ne palengvinti vairuotojo gyvenimą. Ir tai jaučiasi kasdien.
