Degalų kainos Europoje vėl juda aukštyn, o Lietuva nėra išimtis. Per pastarąją savaitę mūsų šalyje pabrango tiek benzinas, tiek dyzelinas, tačiau ryškiausiai išsiskiria būtent dyzelino kainų šuolis. Naujausi duomenys rodo, kad skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainos Lietuvoje jau pasiekė didžiausią lygį nuo 2023 metų pradžios.
Situaciją papildomai kaitina sparčiai kylančios didmeninės kainos ir atsinaujinęs spaudimas pasaulinėje naftos rinkoje. Vairuotojams tai reiškia paprastą dalyką – artimiausiu metu degalų kainos gali išlikti padidėjusios, o kai kuriais atvejais dar ir augti.
Degalai Lietuvoje brango kartu su visa Europos Sąjunga
Per praėjusią savaitę Lietuvoje benzino vidutinė kaina padidėjo 0,9 proc., o dyzelino – 1,6 proc. Panaši kryptis matoma ir visoje Europos Sąjungoje: čia benzinas brango vidutiniškai 1,7 proc., o dyzelinas – 2,2 proc.
Nors degalai brango visur, Lietuva Europos kontekste vis dar išlaiko tam tikrą išskirtinumą. Palyginti su ES šalių vidurkiu, benzinas mūsų šalyje yra 11,6 proc. pigesnis. Tačiau dyzelinas jau kainuoja 0,7 proc. daugiau nei ES vidurkis.
Kovo pradžioje Lietuvos degalinėse vidutinė benzino kaina siekė 1,47 Eur/l, o dyzelino – 1,64 Eur/l. Skirtinguose degalinių tinkluose kainos svyravo gana plačiai:
- benzinas – nuo 1,37 Eur/l iki 1,63 Eur/l;
- dyzelinas – nuo 1,54 Eur/l iki 1,78 Eur/l.
Toks kainų išsiskyrimas rodo, kad vairuotojams vis dar verta lyginti skirtingų degalinių pasiūlymus, ypač kai rinka tampa vis jautresnė pasauliniams pokyčiams.
Dyzelinas brangsta greičiau nei benzinas
Didžiausias šio laikotarpio pokytis – sparčiai auganti dyzelino kaina. Kol benzinas brangsta nuosaikiau, dyzelinas Lietuvoje pabrango gerokai ryškiau, todėl kainų skirtumas tarp šių dviejų degalų išaugo iki 0,17 Eur/l. Tai didžiausias atotrūkis nuo 2023 metų pradžios.
Dar ryškesnis signalas matomas didmeninėje rinkoje. Kovo 4 dieną, palyginti su vasario 27 diena, didmeninė benzino kaina Lietuvoje pakilo 0,06 Eur/l, arba 4,6 proc. Tuo metu dyzelino didmeninė kaina šoktelėjo net 0,23 Eur/l, arba 15,4 proc.
Tokie pokyčiai dažnai rodo, kad mažmeninės kainos degalinėse gali ir toliau kilti. Kitaip tariant, tai, kas pirmiausia matoma didmeninėje rinkoje, netrukus dažnai atsispindi ir galutinėje kainoje vairuotojams.
Naftos kainų augimą paskatino įvykiai Artimuosiuose Rytuose
Vienas svarbiausių degalų brangimo veiksnių išlieka pasaulinė naftos rinka. Praėjusią savaitę, vasario 23 d. – kovo 1 d., Brent naftos vidutinė kaina siekė 71,3 USD už barelį. Tai buvo 1,9 proc. daugiau nei savaitę prieš tai, kai vidurkis sudarė 70 USD/bbl.
Vis dėlto didžiausias pokytis įvyko jau kovo pradžioje. Dėl įvykių Artimųjų Rytų regione naftos kainos pradėjo sparčiai augti: kovo 2 dieną Brent nafta pakilo iki 77,8 USD/bbl, o kovo 3 ir 4 dienomis pasiekė 81,4 USD/bbl.
Paskutinį kartą 80 USD už barelį riba buvo viršyta 2025 metų sausio viduryje. Tuo metu Lietuvoje benzinas vidutiniškai kainavo 1,50 Eur/l, o dyzelinas – 1,62 Eur/l. Šis palyginimas rodo, kad dabartinis naftos kainų šuolis gali būti svarbus signalas tolesniam degalų brangimui.
Kaip Lietuva atrodo kaimyninių šalių kontekste
Lyginant su kaimyninėmis rinkomis, benzinas Lietuvoje nėra pats pigiausias. Pavyzdžiui, Lenkijoje benzino vidutinė kaina siekia 1,37 Eur/l – tai 0,10 Eur/l mažiau nei Lietuvoje. Estijoje benzinas vidutiniškai kainuoja 1,48 Eur/l, o Latvijoje – 1,55 Eur/l.
Dyzelino kainų skirtumai dar ryškesni. Lenkijoje ir Estijoje dyzelino vidutinė kaina siekia po 1,43 Eur/l, Latvijoje – 1,55 Eur/l, o Lietuvoje – 1,64 Eur/l. Tai reiškia, kad Lenkijoje dyzelinas yra net 0,21 Eur/l pigesnis nei Lietuvoje.
Tokie skirtumai ypač svarbūs transporto sektoriui, vežėjams ir dažnai tarp šalių važinėjantiems vairuotojams. Jie taip pat turi įtakos gyventojų sprendimams, kur pildyti degalus pasienio regionuose.
Benzino ir dyzelino kainos Europos Sąjungoje skiriasi labai smarkiai
Benzino vidutinės kainos aštuoniose ES šalyse šiuo metu yra mažesnės nei Lietuvoje. Tarp brangiausių benzino rinkų išsiskiria Nyderlandai, Danija ir Suomija, kur vidutinė kaina svyruoja nuo 1,93 Eur/l iki 2,07 Eur/l. Tuo metu mažiausios benzino kainos fiksuojamos Maltoje, Kipre ir Bulgarijoje – nuo 1,23 Eur/l iki 1,34 Eur/l.
Dyzelino situacija Lietuvai mažiau palanki. Mažesnės nei Lietuvoje dyzelino vidutinės kainos šiuo metu yra net aštuoniolikoje ES šalių. Tai rodo, kad nors benzino segmente Lietuva išlieka konkurencingesnė, dyzelino rinkoje spaudimas vartotojams yra didesnis.
Kainų pokyčiai matomi ir mėnesio, ir metų pjūvyje
Per vieną mėnesį benzino kaina visose lyginamose šalyse padidėjo 2,1–4,9 proc. Dyzelino kaina per tą patį laikotarpį augo dar labiau – 2,0–5,2 proc.
Žvelgiant į 12 mėnesių laikotarpį, matyti nevienoda situacija. Benzino kaina daugelyje lyginamų šalių sumažėjo 1,1–11,5 proc., išskyrus Vokietiją, kur ji padidėjo 5,4 proc. Tuo metu dyzelino kaina Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje sumažėjo 2,0–8,9 proc., tačiau Lietuvoje ji padidėjo 2,8 proc., o Vokietijoje – net 8,6 proc.
Praėjusių metų palyginimas taip pat rodo svarbų pokytį Lietuvoje. 2025 m. kovo 3 d. benzino vidutinė kaina šalyje buvo 1,49 Eur/l, o dyzelino – 1,60 Eur/l. Šiemet benzinas yra kiek pigesnis nei prieš metus, tačiau dyzelinas – brangesnis.
Didmeninės kainos rodo stiprėjantį spaudimą rinkoje
Didmeninės kainos pastaraisiais mėnesiais nuosekliai augo. Vasario mėnesį didmeninė benzino kaina pakilo 0,04 Eur/l, o dyzelino – 0,06 Eur/l. Sausį benzino didmeninė kaina padidėjo 0,03 Eur/l, o dyzelino – 0,05 Eur/l.
Ši seka rodo, kad dabartinis brangimas nėra vienkartinis šuolis. Rinka jau kelis mėnesius juda augimo kryptimi, o kovo pradžios didmeninis dyzelino kainos šuolis tik dar labiau sustiprino šią tendenciją.
Energetikos rinkos apžvalgininkai paprastai pabrėžia, kad būtent didmeninės kainos yra vienas svarbiausių ankstyvų signalų, leidžiančių prognozuoti galimus pokyčius degalinėse. Kai šis segmentas kyla taip sparčiai, vairuotojai dažniausiai vėliau tai pajunta ir kasdienėse išlaidose.
Iš kur Lietuva importuoja žaliavinę naftą
Žaliavinės naftos importo kryptys taip pat svarbios bendrai rinkos situacijai. 2026 metų sausį žaliavinė nafta į Lietuvą buvo įvežama iš Saudo Arabijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės ir Alžyro. Vasario mėnesį importas vyko iš Saudo Arabijos, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės.
Kovo pradžioje žaliavinė nafta į Lietuvą buvo importuojama iš Saudo Arabijos ir Alžyro. Tiekimo šaltinių įvairovė padeda mažinti priklausomybę nuo vienos krypties, tačiau pasauliniai geopolitiniai įvykiai vis tiek daro tiesioginį poveikį žaliavos kainai.
Ko toliau gali tikėtis Lietuvos vairuotojai
Šiuo metu pagrindinis klausimas – ar didmeninių ir naftos kainų augimas persikels į dar didesnes kainas degalinėse. Dabartiniai duomenys leidžia manyti, kad ypač didelis spaudimas išlieka dyzelino segmentui. Jei Brent naftos kaina ilgesnį laiką laikysis virš 80 USD už barelį, vairuotojai gali sulaukti ir naujų kainų korekcijų.
Lietuvos vairuotojams tai reiškia, kad verta stebėti ne tik degalinių švieslentes, bet ir bendras rinkos tendencijas. Didėjantis skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų tampa vienu svarbiausių šio pavasario signalų visiems, kurie daug važinėja ir jautriai reaguoja į transporto išlaidų pokyčius.
Ar jau pastebėjote augančias degalų kainas savo mieste? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
