Nyderlanduose dyzelino kaina pasiekė 2,375 euro už litrą – tai tiksliai toks pat lygis kaip 2022 metų istorinis rekordas. Tuo tarpu benzinas dar 13,6 cento atsiliko nuo savo maksimalios kainos. Lietuvoje situacija panaši – dyzelinas jau viršija 1,50 euro ribą, o benzinas dar šiek tiek atsiliko.
Kodėl būtent dyzelinas brangsta sparčiausiai
Tarptautinėse rinkose dyzelino kaina auga greičiau nei benzino. Priežastis – struktūrinė Europos priklausomybė nuo šio kuro. Skirtingai nei benzinas, kurio didelę dalį Europa pagamina pati, dyzelino ji importuoja iš užsienio – iš Rusijos (per trečiąsias šalis), Arabijos pusiasalio ir JAV.
Derkas Foolenas, degalų ekspertas iš „UnitedConsumers”, paaiškina: „Kai naftos kaina kyla dėl geopolitinių įtampų, tai greitai atsispindi degalinėse. Šiuo metu dyzelino kaina į tai reaguoja stipriau nei benzino.” Europoje transporto sektorius, laivyba ir sunkioji pramonė vis dar daugiausia naudoja dyzeliną – ši masyvi ir pastovi paklausa padaro rinką itin jautrią tiekimo sutrikimams.
Europa – priklausoma nuo importo
Problema ta, kad Europa nepagamina tiek dyzelino, kiek suvartoja. Apie 30-35 procentų dyzelino turi būti importuojama. Kai svarbios prekybos linijos ar naftos šaltiniai patenka į pavojų – pavyzdžiui, uždaromas Hormuzo sąsiauris – Europos dyzelino rinka reaguoja pirmoji.
Benzinas yra kitas atvejis. Europoje veikia daug rafinuotuvų, kurios gamina benzino perteklių. Dalis jo net eksportuojama į Afriką ir Pietų Ameriką. Todėl benzino kaina mažiau priklauso nuo importo ir reaguoja lėčiau į tarptautines krizes.
Lietuvos situacija – dyzelinas jau brangesnis
Lietuvoje kovo 6 dienos duomenimis dyzelinas vidutiniškai kainuoja 1,74 euro už litrą, o benzinas A95 – 1,54 euro. Tai reiškia, kad dyzelinas jau 20 centų brangesnis nei benzinas. Prieš metus situacija buvo priešinga – dyzelinas tradiciškai būdavo 3-5 centais pigesnis.
„Orlen Lietuva” perdirbinėja naftą Mažeikių gamykloje, bet ne visą dyzelino kiekį, kurio reikia Lietuvos rinkai. Dalis importuojama iš Lenkijos, Vokietijos ir per Klaipėdos uostą – iš tarptautinės rinkos. Kai tarptautinė dyzelino kaina kyla – Lietuva jaučia tą patį poveikį kaip visa Europa.
Remiantis „Regitra” duomenimis, 2025 m. pradžioje Lietuvoje registruota apie 680 tūkstančių dyzelinių automobilių – tai maždaug 47 procentai viso parko. Benzininių – apie 620 tūkstančių. Vadinasi, beveik pusė Lietuvos vairuotojų jau jaučia rekordinį kainų lygį.
Ar benzinas greitai pasieks dyzeliną
Nyderlanduose benzinas A95 šiuo metu kainuoja 2,24 euro už litrą – tai 13,6 cento žemiau 2022 metų rekordo (2,376 euro). Lietuvoje benzino kaina taip pat dar neperžengė istorinės viršūnės, kuri buvo apie 1,62-1,65 euro už litrą.
Tačiau ekspertai perspėja, kad situacija gali greitai pasikeisti. „Degalų rinka stipriai reaguoja į tarptautinius įvykius. Jei įtampos tęsis arba naftos kaina toliau kils, degalų kainos gali toliau augti”, – sako D. Foolenas. Kai tarptautinė naftos rinka judės toliau, tikėtina, kad benzinas vėl artės prie senų rekordų.
Lietuvoje benzino kainų augimas šiek tiek lėtesnis nei Vakarų Europoje. Priežastis – skirtingi akcizai ir mažesnė vidutinė perkamoji galia. Degalinių tinklai žino, kad per agresyvus kainų kilimas gali sumažinti paklausą, todėl pakelia kainas atsargiau nei Vokietijoje ar Nyderlanduose.
Transporto verslas – didžiausia rizika
Lietuvos transporto įmonės, kurių sunkvežimiai važinėja po visą Europą, patiria dvigubą smūgį. Pirma, jie degaluoja užsienyje, kur kainos jau rekordinės. Antra, sąnaudos degalams sudaro 30-40 procentų visos kelionės išlaidų.
Kai dyzelino kaina pakyla 20 centų už litrą, 500 litrų bako užpildymas kainuoja 100 eurų brangiau. Per mėnesį sunkvežimis vidutiniškai suvartoja 3000-4000 litrų – tai 600-800 eurų papildomų sąnaudų vienam automobiliui. Įmonė su 50 sunkvežimių – 30-40 tūkstančių eurų per mėnesį.
Logistikos įmonių atstovai sako, kad šios sąnaudos perkeliamos užsakovams. Praktiškai tai reiškia, kad prekių transporto kainos auga, o tai galų gale atsispindi parduotuvių kainose. Maisto produktai, statybinės medžiagos, baldai – visos šios prekės į Lietuvą atvežamos sunkvežimiais.
Žemės ūkio sektorius – antra rizikos zona
Lietuvos ūkininkai naudoja dyzeliną traktorių, kombainų ir kitų mechanizmų. Pavasario sėjos sezonas artėja – kovo pabaigoje ir balandį laukai bus ariami, tręšiami, sėjami. Visa tai reikalauja didelio dyzelino kiekio.
Vidutinis ūkis su 100-200 hektarų plotais per sezoną suvartoja 3000-5000 litrų dyzelino. Kai kaina pakyla nuo 1,30 iki 1,50 euro už litrą – tai 600-1000 eurų papildomų sąnaudų. Didelėms ūkininkavimo įmonėms skirtumas siekia dešimtis tūkstančių eurų.
Lietuvos žemės ūkio rūmai jau kreipėsi į vyriausybę prašydami kompensuoti dalį degalų sąnaudų. Ankstesniais metais tokios kompensacijos būdavo skiriamos krizių metu, bet 2026 metų biudžete jų nenumatyta. Ar bus skiriamas papildomas finansavimas – priklausys nuo to, kaip ilgai išliks aukštos kainos.
Kaip vairuotojai gali reaguoti
Pirmasis dalykas – peržiūrėti, ar tikrai reikia dyzelinio automobilio. Jei metinė rida mažesnė nei 20 tūkstančių kilometrų, benzininis gali būti ekonomiškesnis net esant dabartinėms kainoms. Dyzeliniai automobiliai atsiperkantys tik didelėse rydose – 25-30 tūkstančių kilometrų per metus ir daugiau.
Antrasis – optimizuoti važiavimą. Agresyvus vairavimas gali padidinti dyzelino sąnaudas 20-30 procentų. Tai reiškia, kad vietoj 6 litrų per 100 km automobilis ėda 7,5-8 litrus. Skirtumas – 30-40 eurų per mėnesį vidutiniam vairuotojui.
Trečias dalykas – stebėti degalų kainas ir degaluoti pigiausiose degalinėse. Skirtumas tarp brangiausios ir pigiausios degalinės mieste gali siekti 8-12 centų už litrą. Pilnam 70 litrų bakui tai 5,6-8,4 euro skirtumas. Per metus – galima sutaupyti 150-200 eurų.
Kada tikėtis kainų kritimo
Energetikos ekspertai sako, kad degalų kainų ateitis priklauso nuo trijų faktorių. Pirmas – karas Artimuosiuose Rytuose. Jei konfliktas aprims per kelias savaites ir Hormuzo sąsiauris atsidarys – naftos kaina gali grįžti į 65-70 dolerių už barelį lygį. Tokiu atveju dyzelino kaina Lietuvoje per mėnesį nukristų iki 1,35-1,40 euro.
Antras faktorius – OPEC+ sprendimas dėl gamybos apimčių. Saudi Arabija ir Rusija kontroliuoja didelę dalį pasaulinės naftos gamybos. Jei jos nuspręstų padidinti gamybą kompensavimui Irano naftos trūkumo – kainos stabilizuotųsi greičiau.
Trečias faktorius – Europos Centrinio Banko politika. Jei infliacijos spaudimas išaugtų dėl brangių degalų, ECB gali palaikyti aukštesnes palūkanų normas ilgiau. Tai sulėtintų ekonomiką ir sumažintų degalų paklausą, kas ilguoju laikotarpiu leistų kainoms kristi.
