Naftos kaina pasaulio rinkose pakilo virš 115 JAV dolerių už barelį, o tai iš karto sukėlė stiprią reakciją finansų rinkose. Investuotojai ėmė trauktis iš obligacijų, sustiprėjo baimė dėl infliacijos, o vis dažniau kalbama ir apie galimą degalų brangimą Europoje. Lietuvos vairuotojams tai svarbi žinia, nes tokie pokyčiai tarptautinėse energijos rinkose ilgainiui dažnai pasiekia ir degalines mūsų šalyje.
Reuters skelbia, kad tokį kainų šuolį išprovokavo sparčiai blogėjanti JAV ir Izraelio karo su Iranu situacija, taip pat nerimas dėl tiekimo trikdžių ir laivybos per Hormūzo sąsiaurį. Analitikai įspėja, kad jei įtampa neslops, pasaulio ekonomika gali susidurti su nauju infliacijos spaudimu.
Naftos kaina pakilo iki aukščiausio lygio nuo 2022 metų
Reuters duomenimis, naftos kainos per trumpą laiką pašoko daugiau nei 20 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų liepos. Pagrindinė priežastis – savaitę trunkantis karas, dėl kurio kai kurie svarbūs regiono naftos gamintojai sumažino tiekimą, o rinkose sustiprėjo baimė dėl ilgalaikių sutrikimų viename svarbiausių pasaulio energijos transporto koridorių – Hormūzo sąsiauryje.
Būtent šis sąsiauris yra itin svarbus pasaulinei naftos prekybai. Bet kokie trikdžiai ten greitai paveikia ne tik energetikos sektorių, bet ir platesnes finansų rinkas. Investuotojai tokiose situacijose dažniausiai pradeda vertinti blogiausią scenarijų: mažesnę pasiūlą, didesnes kainas ir ilgesnį ekonominį spaudimą vartotojams.
Obligacijų rinkos smuko nuo Tokijo iki Sidnėjaus
Staigus naftos brangimas iš karto smogė obligacijų rinkoms. Reuters rašo, kad pirmadienį smuko pasaulio obligacijų kainos, o investuotojai ėmė pervertinti palūkanų normų perspektyvą. Australijos trejų metų vyriausybės obligacijų pajamingumas pakilo iki 4,592 proc. – tai aukščiausias lygis nuo 2011 metų vidurio. Dešimties metų obligacijų pajamingumas šoktelėjo iki 4,977 proc.
Japonijoje taip pat kilo vyriausybės obligacijų pajamingumai visame pajamingumo kreivės spektre. Tuo metu Europos skolos rinkose fiksuotas papildomas spaudimas: smuko Vokietijos ir Prancūzijos skolos ateities sandoriai, o tai rodo, kad išpardavimas gali būti platesnis ir ilgiau trunkantis.
Rinkų logika paprasta: kai kyla infliacijos grėsmė, investuotojai tikisi, kad centriniai bankai gali ilgiau išlaikyti aukštas palūkanų normas arba net jas dar kartą kelti. Tokiu atveju obligacijos tampa mažiau patrauklios, todėl jų kainos krenta, o pajamingumas kyla.
Kodėl naftos brangimas taip stipriai veikia infliaciją
Nafta yra viena svarbiausių žaliavų pasaulio ekonomikoje. Jos kaina veikia degalus, logistiką, gamybos sąnaudas, šildymą, kai kuriais atvejais net maisto kainas. Kai žaliavinė nafta brangsta taip sparčiai, verslai dažnai dalį išaugusių sąnaudų perkelia galutiniam vartotojui. Būtent todėl rinkos taip jautriai reaguoja į staigius energetikos kainų šuolius.
K2 Asset Management tyrimų vadovas George’as Boubouras Reuters sakė, kad naftos kainų šuolis tiesiogiai susijęs su neapibrėžtumu dėl konflikto trukmės, o didesnės naftos kainos stabdo pasaulio ekonomikos augimą ir skatina infliaciją. Tuo metu Saxo vyriausioji investavimo strategė Charu Chanana pažymėjo, kad nafta investuotojams tampa rimta makroekonomine problema tada, kai kainų šuolis nebėra vienos dienos reiškinys, o ima veikti infliaciją, įmonių maržas ir pinigų politikos lūkesčius.
Keičiasi ir palūkanų normų lūkesčiai
Reuters pažymi, kad dėl augančios infliacijos rizikos investuotojai jau pakeitė lūkesčius dėl JAV Federalinio rezervo veiksmų. Rinka dabar tikisi, kad artimiausias palūkanų normų mažinimas gali būti atidėtas iki rugsėjo, nors anksčiau buvo tikimasi birželio arba liepos sprendimo. Tai svarbu ne tik JAV, bet ir visai pasaulio finansų sistemai, nes dolerio palūkanų kryptis daro įtaką paskolų kainai, valiutų rinkoms ir investicijų srautams.
Lietuvos gyventojams tai gali būti aktualu netiesiogiai. Jei pasaulyje ilgiau išliks aukštos palūkanos ir brangi energija, tai gali paveikti vartojimą, verslo investicijas ir bendrą ekonomikos tempą Europoje. Nors Lietuva tiesiogiai nenustato pasaulinių energijos kainų, ji yra jautri importuojamų žaliavų ir kuro pokyčiams.
Ar Lietuvoje gali brangti degalai?
Tiesioginio ir momentinio ryšio tarp naftos kainos šuolio ir kainų stulpelių Lietuvos degalinėse nėra, tačiau ilgainiui poveikis dažniausiai pasimato. Galutinę benzino ir dyzelino kainą lemia ne tik žaliavinės naftos kaina, bet ir perdirbimo sąnaudos, logistika, mokesčiai, akcizai bei konkurencija mažmeninėje rinkoje.
Vis dėlto žaliavinės naftos brangimas yra vienas svarbiausių veiksnių. Jei kaina virš 115 JAV dolerių už barelį laikytųsi ilgiau, vairuotojai Lietuvoje galėtų susidurti su didesnėmis kuro kainomis. Ypač tai būtų juntama vežėjams, kasdien daug važinėjantiems gyventojams ir verslams, kurių išlaidos degalams sudaro reikšmingą veiklos dalį.
- Brangesnė nafta didina benzino ir dyzelino savikainą.
- Didėja logistikos ir transportavimo išlaidos.
- Verslai dažniau perkelia dalį sąnaudų vartotojams.
- Ilgiau trunkantis brangimas gali didinti bendrą infliaciją.
Rinkos vis dažniau mini stagfliacijos riziką
Yardeni Research vadovas Edas Yardeni Reuters teigė, kad dabartinis chaosas finansų rinkose yra glaudžiai susijęs su Hormūzo sąsiauriu ir kad šis naftos šokas nesibaigs, kol laivai negalės laisvai plaukti per šį maršrutą. Jis taip pat perspėjo apie 8-ojo dešimtmečio stiliaus stagfliacijos scenarijų – tai situacija, kai ekonomikos augimas lėtėja, tačiau kainos toliau kyla.
Toks scenarijus būtų itin nepalankus tiek vartotojams, tiek politikos formuotojams. Centriniai bankai tokioje aplinkoje turi sudėtingą užduotį: kovoti su infliacija, bet kartu nesmukdyti ekonomikos dar labiau. Dėl to net ir vien naftos kainų šuolis gali turėti daug platesnių pasekmių nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Ką dabar verta stebėti vairuotojams ir vartotojams
Artimiausiomis dienomis ir savaitėmis svarbiausia bus stebėti, ar konfliktas regione toliau plėsis, ar naftos tiekimas išliks ribotas, ir ar laivyba per Hormūzo sąsiaurį nesusidurs su dar didesniais trikdžiais. Nuo to priklausys, ar dabartinis šuolis bus laikinas, ar virs ilgesniu brangimo laikotarpiu.
Lietuvos vairuotojams verta sekti ne tik pasaulines žaliavinės naftos kainas, bet ir vietinius degalų kainų pokyčius, nes būtent jie parodys, kaip greitai tarptautinė įtampa persiduoda į kasdienes išlaidas. Jei dabartinė situacija užsitęs, poveikį gali pajusti ne tik degalinėse, bet ir platesnėje vartojimo kainų aplinkoje.
Ką manote jūs – ar naftos kainų šuolis greitai pasijus ir Lietuvoje? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
