Europos Sąjunga pristatė naują kryptį, kuri gali iš esmės pakeisti pramonės, elektromobilių ir tiekimo grandinių ateitį. „Made in Europe“ strategija numato daugiau prioritetų Europoje pagamintiems produktams, griežtesnes sąlygas užsienio investuotojams ir didesnį dėmesį vietinei gamybai.
Toks žingsnis svarbus ne tik Briuseliui ar didiesiems gamintojams. Jis gali turėti įtakos ir Lietuvos rinkai – nuo automobilių kainų bei tiekimo terminų iki naujų investicijų logikos visoje Europos Sąjungoje.
Ką reiškia naujoji „Made in Europe“ kryptis
Europos Komisija pristatė vadinamąjį Industrial Accelerator Act – naują pramonės politikos kryptį, kuri orientuota į strateginių sektorių stiprinimą Europoje. Tarp svarbiausių sričių išskiriamos švariosios technologijos, automobilių gamyba ir energiškai imli pramonė, tokia kaip plieno, aliuminio ar cemento gamyba.
Pagrindinė idėja paprasta: europiniai viešieji pinigai ir parama turėtų labiau remti Europoje sukurtą vertę, o ne skatinti priklausomybę nuo importo. Pasak Europos Komisijos pramonės komisaro Stéphane’o Séjourné, ši kryptis turi stiprinti tiekimo grandines ir didinti Europos ekonominį saugumą. {index=0}
Kokie konkretūs pokyčiai numatomi
Vienas ryškiausių siūlymų susijęs su elektromobiliais. Pagal pristatytą kryptį jiems gali būti taikomas 70 proc. ES kilmės turinio reikalavimas, nors daugumai baterijų komponentų būtų taikomos išimtys. Taip pat minima 25 proc. ES gamybos riba aliuminiui ir 25 proc. cementui.
Praktiškai tai reikštų, kad gamintojai, norintys pasinaudoti tam tikra parama ar viešaisiais pirkimais, turėtų dar aktyviau perkelti gamybą ir komponentų tiekimą į Europą.
- Didesnis prioritetas Europoje pagamintiems produktams
- Griežtesni vietinio turinio reikalavimai elektromobiliams
- Didesnis dėmesys vietinėms darbo vietoms ir moksliniams tyrimams
- Mažesnė priklausomybė nuo Kinijos tiekimo grandinių
Kodėl ES nusitaikė būtent į Kiniją
Europos institucijos vis atviriau kalba apie tai, kad kai kuriuose sektoriuose Kinijos konkurencija darosi per stipri. Euronews rašo, kad nuo 2024 metų Europoje jau prarasta apie 200 tūkst. darbo vietų energiškai imliose pramonės šakose ir automobilių sektoriuje, o vien automobilių gamyboje šiame dešimtmetyje gali būti prarasta dar apie 600 tūkst. darbo vietų.
ES vertinimu, problema slypi ne tik pigesnėje produkcijoje. Dalis politikų ir pareigūnų mano, kad Europa per ilgai leido augti priklausomybei nuo išorinių tiekėjų, o kai kuriais atvejais – ir nuo subsidijuotos konkurencijos. Dėl to dabar siekiama, kad strateginiai sektoriai būtų atsparesni geopolitiniams bei ekonominiams sukrėtimams.
Užsienio investuotojams galiotų naujos taisyklės
Naujoji kryptis apimtų ne tik paramos logiką, bet ir užsienio investicijų sąlygas strateginiuose sektoriuose. Jei investuotojas atvyktų iš šalies, kuri konkrečiame sektoriuje valdo 40 proc. pasaulinės rinkos, jam galėtų būti taikomi papildomi reikalavimai. Tarp jų – ne mažiau kaip 50 proc. darbo vietų skirti ES darbuotojams, riboti užsienio nuosavybės dalį iki mažiau nei 49 proc., dalį veiklos vykdyti su Europos partneriais, 1 proc. pasaulinių pajamų nukreipti į ES mokslinius tyrimus ir bent 30 proc. gamybos vykdyti pačioje Sąjungoje.
Toks modelis aiškiai rodo, kad Briuselis nori ne vien investicijų skaičiaus, bet ir realios naudos Europai – darbo vietų, technologijų perdavimo ir vietinės gamybos.
Ne visos ES valstybės šį planą vertina vienodai
Nors idėja stiprinti Europos gamybą daliai politikų atrodo logiška, vieningo požiūrio tarp valstybių narių nėra. Euronews nurodo, kad Šiaurės ir Baltijos šalys įspėjo, jog tokios taisyklės gali silpninti investicijų patrauklumą ir riboti prieigą prie užsienio technologijų. Vokietija taip pat siekia lankstesnio požiūrio, o Prancūzija laikosi ryškiau protekcionistinės pozicijos.
Lietuvai ši diskusija taip pat aktuali. Mūsų ekonomika remiasi atvira rinka, eksportu ir investicijomis, todėl pernelyg griežti ribojimai galėtų turėti ne tik privalumų, bet ir šalutinių efektų. Kita vertus, didesnė gamyba Europoje ilgainiui gali sustiprinti tiekimo saugumą ir sumažinti priklausomybę nuo geopolitinių įtampų.
Ką tai gali reikšti automobilių rinkai
Automobilių sektorius yra viena jautriausių sričių šiame plane. Jei gamintojams iš tiesų tektų labiau remtis Europoje pagamintais komponentais, gali keistis jų tiekimo grandinės, partnerių pasirinkimas ir investicijų kryptis. Vieni gamintojai greičiausiai spartintų vietinę gamybą, kiti susidurtų su didesnėmis sąnaudomis.
Vartotojams tai gali reikšti ir teigiamų, ir neigiamų pokyčių. Iš vienos pusės, daugiau gamybos Europoje galėtų kurti darbo vietas ir stiprinti vietos ekonomiką. Iš kitos – brangesni komponentai ar sudėtingesnė tiekimo grandinė gali prisidėti prie aukštesnių automobilių kainų.
- Daugiau investicijų į gamyklas Europoje
- Didėjantis vietinių tiekėjų vaidmuo
- Galimas spaudimas automobilių kainoms
- Mažesnė priklausomybė nuo Azijos tiekimo
Sprendimas dar nėra galutinis
Kol kas tai dar nėra galutinai įsigaliojusios taisyklės. Pasiūlymui dar turi pritarti Europos Parlamentas ir ES Taryba, todėl galutinė jo versija dar gali keistis.
Vis dėlto pati kryptis jau dabar aiški: Europa nori daugiau gaminti pati, labiau saugoti strateginius sektorius ir mažinti priklausomybę nuo Kinijos. Tai signalas, kad artimiausiais metais galime matyti ne tik naujas pramonės taisykles, bet ir platesnius pokyčius automobilių, energetikos bei technologijų rinkose.
Ką manote apie tokią ES kryptį? Ar „Made in Europe“ planas sustiprins Europos ekonomiką, ar tik padidins kainas vartotojams? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
