Dalijimasis automobiliu su šeimos nariais ar draugais daugeliui atrodo savaime suprantamas dalykas. Tačiau draudimo ekspertai įspėja, kad vien geranoriškumo neužtenka – jei prie vairo sėda asmuo, neatitinkantis draudimo sutarties sąlygų, po eismo įvykio gali tekti patirti nemenkų finansinių nuostolių.
Nors privalomasis civilinės atsakomybės draudimas užtikrina, kad nukentėjusiajam padaryta žala bus atlyginta, automobilio savininkui tai dar nereiškia visiškos ramybės. Kai kuriais atvejais draudikas vėliau gali kreiptis į patį draudėją ir pareikalauti grąžinti dalį išmokėtos sumos.
Kodėl vien galiojančio draudimo nepakanka
Dalis vairuotojų mano, kad svarbiausia yra turėti galiojantį privalomąjį draudimą, o kas tiksliai vairuos automobilį – antraeilis klausimas. Vis dėlto praktika rodo ką kita. Draudimo bendrovės, vertindamos riziką, atsižvelgia ne tik į patį automobilį, bet ir į tai, kas jį vairuos.
ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius atkreipia dėmesį, kad viena dažniausių klaidų padaroma dar pasirašant sutartį. Joje neretai nurodoma, kad automobilį vairuos tik tam tikrą stažą turintys asmenys, tačiau realybėje rakteliai perduodami ir gerokai mažiau patyrusiam vairuotojui.
Tokiu atveju, net jei eismo įvykio metu žala nukentėjusiajam bus atlyginta, draudimo bendrovė gali vertinti, kad draudimo sutarties sąlygos buvo pažeistos. Būtent tada atsiranda rizika, kad dalį išmokėtos sumos teks padengti iš savo kišenės.
Kas yra regresas ir kada jis taikomas
Pasak R. Pociaus, jei avariją sukelia asmuo, neatitinkantis draudimo sutartyje numatytų sąlygų, draudikas pirmiausia atlygina žalą nukentėjusiajam, tačiau vėliau gali reikalauti, kad draudėjas grąžintų dalį išmokos. Toks mechanizmas vadinamas regresu.
„Jei eismo įvykį sukelia asmuo, neatitinkantis sutartyje numatytų sąlygų – pavyzdžiui, turi trumpesnį vairavimo stažą – draudimo bendrovė žalą nukentėjusiajam atlygins, tačiau vėliau gali pareikalauti dalį išmokėtos sumos grąžinti iš paties draudėjo“, – aiškina R. Pocius.
Praktikoje tai reiškia, kad automobilio savininkas gali sulaukti sąskaitos už kito žmogaus padarytą klaidą. Suma gali siekti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų – viskas priklauso nuo avarijos aplinkybių ir patirtos žalos dydžio.
- Draudikas atlygina žalą nukentėjusiajam.
- Įvertinama, ar buvo laikomasi draudimo sutarties sąlygų.
- Nustačius pažeidimą, draudėjas gali sulaukti regreso reikalavimo.
Todėl prieš skolinant automobilį verta įsitikinti ne tik tuo, ar žmogus turi vairuotojo pažymėjimą, bet ir tuo, ar jis atitinka draudimo polise nustatytas sąlygas.
Kada KASKO apsauga gali nepadėti
Privalomasis draudimas skirtas atlyginti žalą tretiesiems asmenims, o KASKO saugo paties automobilio savininko turtą. Tačiau ir čia galioja aiškios taisyklės. Jei sutartis sudaryta remiantis prielaida, kad automobilį vairuos tik labiau patyrę vairuotojai, reali situacija gali turėti didelę reikšmę išmokai.
R. Pocius pabrėžia, kad vairavimo stažas yra vienas svarbiausių kriterijų nustatant riziką ir apskaičiuojant draudimo įmoką. Jeigu polise nurodyta, kad automobilį vairuos tik ne trumpesnį nei 5 metų stažą turintys asmenys, o avariją patiria mažiau patyręs vairuotojas, draudimo bendrovė gali taikyti gerokai didesnę išskaitą.
Tai reiškia, kad net ir reguliariai mokant už KASKO draudimą, dalį ar net didelę dalį remonto išlaidų gali tekti padengti pačiam. Esminė priežastis paprasta: sutartis buvo sudaryta pagal mažesnės rizikos scenarijų nei tas, kuris įvyko realybėje.
Tėvų vardu draustas automobilis ne visada padeda sutaupyti
Lietuvoje vis dar neretai pasitaiko atvejų, kai jauno vairuotojo automobilis registruojamas ir draudžiamas tėvų ar kitų vyresnių šeimos narių vardu. Iš pirmo žvilgsnio toks sprendimas atrodo logiškas – vyresni vairuotojai dažnai turi ilgesnį stažą ir geresnę draudimo istoriją, todėl polisas gali kainuoti pigiau.
Vis dėlto ekspertai įspėja, kad ilgainiui ši schema gali atsisukti prieš pačią šeimą. Jei eismo įvykį sukelia jaunas vairuotojas, blogėja ne jo, o tėvų draudimo istorija. Dėl to kitais metais gali išaugti įmokos ne tik tam pačiam automobiliui, bet ir kitoms šeimos transporto priemonėms.
Be to, pats pradedantysis vairuotojas nekaupia savo asmeninės draudimo istorijos. Kai ateis laikas drausti automobilį savo vardu, draudikams jis vis tiek atrodys kaip nepatyręs klientas, neturintis sukauptos istorijos.
„Nors trumpuoju laikotarpiu pavyksta sutaupyti, vėliau, kai jaunuolis norės apsidrausti savo vardu, draudikams jis vis tiek bus pradedantysis be jokios patirties, todėl ir draudimo įmoka atitinkamai bus didesnė“, – pažymi R. Pocius.
Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad jei nustatoma, jog tikrasis automobilio naudotojas buvo sąmoningai nuslėptas, tai gali būti vertinama kaip klaidinančios informacijos pateikimas draudikui.
Kaip išvengti brangių klaidų
Prieš perduodant automobilio raktelius kitam žmogui, pirmiausia verta atidžiai perskaityti draudimo sutartį. Svarbu įsitikinti, ar naujasis vairuotojas atitinka visus polise numatytus reikalavimus – ypač susijusius su vairavimo stažu ir naudojimosi transporto priemone sąlygomis.
Jei žinote, kad automobilį vairuos mažiau patyręs asmuo, geriausias sprendimas – iš anksto informuoti draudimo bendrovę. Nors dėl pasikeitusios rizikos įmoka gali kiek padidėti, tai dažniausiai bus gerokai mažesnė suma nei galimi nuostoliai po avarijos.
- Patikrinkite, kas nurodyta draudimo sutartyje.
- Įvertinkite, ar kitas vairuotojas atitinka stažo ir kitas sąlygas.
- Jei reikia, susisiekite su draudiku dar prieš skolindami automobilį.
- Nesirinkite pigiausio varianto vien dėl mažesnės įmokos.
Atvirumas su draudiku yra vienas paprasčiausių būdų išvengti nemalonių staigmenų. Kaip pabrėžia ekspertai, geriausias draudimas nėra tas, kuris kainuoja mažiausiai, o tas, kuris realiai veikia tada, kai jo labiausiai prireikia.
O kaip elgiatės jūs – ar prieš skolindami automobilį artimiesiems visada patikrinate draudimo sąlygas? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
