Kas yra stovėjęs degalinėje ir žiūrėjęs, kaip skaitliukas suka vis greičiau — tas supranta, kodėl vairuotojai ieško bet kokio būdo sutaupyti. Vienas iš populiariausių patarimų internete — važiuoti kuo arčiau priekyje esančio sunkvežimio, taip sumažinant degalų sąnaudas automagistralėje net 30 proc. Skamba viliojančiai. Tačiau mechanikai perspėja: tokia ekonomija gali kainuoti kur kas daugiau nei sutaupyti degalai.
Kaip veikia aerodinaminis šešėlis ir kiek realiai galima sutaupyti
Principas nesudėtingas — priekyje važiuojanti transporto priemonė „perskelia” orą, o už jos susidaro savotiškas aerodinaminis tunelis, kuriame oro pasipriešinimas žymiai mažesnis. Tą patį principą naudoja dviratininkai pelotone arba „Formulės 1″ pilotai, bandantys aplenkti varžovą.
Praktikoje tai reiškia, kad važiuojant 80–85 km/h greičiu tiesiai už sunkvežimio degalų sąnaudos gali sumažėti 3–4 litrais šimtui kilometrų. Tačiau efektas priklauso nuo atstumo. Laikant saugų 40–50 metrų atstumą, sutaupymas tesiekia 5–10 proc. Norint pajusti didesnę naudą, reikia priartėti iki 10–20 metrų — o čia prasideda problemos.
Akmenys, dulkės ir suodžiai – ko nepasakoja taupymo entuziastai
Iš po sunkvežimio ratų reguliariai išlekia smulkūs akmenys, galintys apgadinti variklio dangtį arba priekinį stiklą. Priekinio stiklo keitimas, priklausomai nuo automobilio, kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Prie to pridėkite smulkius pažeidimus: žibintų įbrėžimus, lako „smėliavimą” ant variklio dangčio ir kėbulo priekyje.
Bet tai dar ne viskas. Mechanikai atkreipia dėmesį, kad važiavimas už sunkvežimio dulkėtoje aplinkoje — o sunkvežimis nuo kelio paviršiaus kelia dulkių debesis — spartina filtrų užsikimšimą. Automobilis įtraukia dulkes nuo ratų ir suodžius iš sunkvežimio išmetamųjų, o tai reiškia greitesnį variklio oro filtro ir salono filtro nusidėvėjimą.
Saugumo rizika, kurią daugelis ignoruoja
Net jei techniniai padariniai atrodo toleruotini, saugumo klausimas — ne. Važiuojant vos 10–20 metrų atstumu nuo sunkvežimio, staigaus stabdymo atveju reakcijos laikas praktiškai lygus nuliui. Matomumas apribotas — vairuotojas nemato kelio situacijos priešakyje, negalima numatyti kliūčių ir pokyčių.
Situacija kelyje gali pasikeisti per sekundės dalį, o tokiu atstumu net pažangiausios avarinio stabdymo sistemos nebespėja sureaguoti.
Koks minimalus atstumas privalomas Lietuvoje
Lenkijoje galioja aiški taisyklė: minimalus atstumas automagistralėje turi būti ne mažesnis nei pusė greičio skaičiaus metrais. Tai reiškia, kad važiuojant 80 km/h — mažiausiai 40 metrų, o 100 km/h — ne mažiau kaip 50 metrų.
Lietuvos kelių eismo taisyklėse (KET) nėra tokios konkrečios formulės, tačiau 77 punktas numato, kad vairuotojas privalo laikytis tokio atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, kad galėtų saugiai sustoti, jei ji staiga sustotų arba sulėtėtų. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), nesaugaus atstumo nesilaikymas gresia bauda nuo 30 iki 90 eurų, o jei dėl to įvyksta eismo įvykis — nuobaudos gali būti griežtesnės.
Pažįstamas mechanikas kartą pasakė paprastai: „Sutaupyti 5 eurus degalų ir sumokėti 500 eurų už stiklą — tai ne ekonomija, o lotošas.”
Kaip iš tiesų sumažinti degalų sąnaudas automagistralėje
Tiesa tokia — jei sutinkate važiuoti protingu greičiu, degalų sąnaudos ir taip bus pakankamai mažos. Didžioji dauguma automobilių automagistralėje elgiasi taupiai iki maždaug 100 km/h, o staigus sąnaudų augimas prasideda viršijus 120 km/h. Svarbu žinoti, kad degalų sąnaudos auga ne tiesiškai — greičio padidėjimas 10 proc. gali padidinti sąnaudas net 30 proc.
Efektyviausi būdai taupyti degalus greitkelyje: vengti staigių manevrų, numatyti eismo situaciją iš anksto ir nenaudoti staigaus stabdymo. Tai ne tik saugiau, bet ir kur kas draugiškiau automobilio mechanizmams nei bet koks važiavimas „ant bamperio”.
