Gruodį vidutinė oro temperatūra Lietuvoje nukrenta žemiau nulio ir ten laikosi visą sausį bei vasarį. Nuo tada trumpos kelionės žiemą tampa vienu žalingiausių režimų varikliui, nors iš šalies atrodo visiškai nekaltai. Keli kilometrai iki darbo, darželio ar parduotuvės – ir variklis išjungiamas dar neįšilęs.
Žiemą pirmiausia prisimenamas akumuliatorius. Tačiau brangiausia žala kaupiasi kitur: variklio alyvoje ir išmetimo sistemos kietųjų dalelių filtre. Jos nesimato tol, kol neužsidega kontrolinė lemputė arba mechanikas neatsuka alyvos kamščio.
Kas vyksta per pirmus kilometrus
Šaltas variklis dirba su gerokai riebesniu mišiniu: įpurškimo sistema paduoda kelis kartus daugiau degalų nei įšilusiam varikliui. Dalis jų nesudega, nuteka cilindrų sienelėmis ir patenka į alyvos karterį. Lengvas benzino kvapas po šalto užvedimo – įprastas reiškinys, bet ne geras ženklas.
Alyva skystėja, lygis kyla
Degalai maišosi su alyva, todėl jos lygis pamažu kyla, kartais net virš maksimumo žymos. Alyva tampa skystesnė, tepimo plėvelė – plonesnė, o metalinės detalės saugomos prasčiau. Lenkų leidinys „Auto Świat“ nurodo, kad prasčiau veikia ir hidrauliniai vožtuvų kėlikliai, ir hidrauliniai diržo bei grandinės įtempėjai.
Vanduo, kuris neišgaruoja
Per trumpą kelionę alyva neįšyla tiek, kad iš jos išgaruotų degalų likučiai ir vanduo. Kondensatas lieka viduje ir su alyva sudaro šviesiai rudą emulsiją, kurią galima pamatyti, pavyzdžiui, alyvos pylimo kamščio vidinėje pusėje. Kas yra atsukęs alyvos kamštį ir radęs rusvą masę – tas žino. Tai ne gąsdinimas. Tai chemija, kuri kartojasi kiekvieną šaltą rytą.
Kiek kilometrų jau per mažai
„Auto Świat“ duomenimis, miesto kelionė iki 10 km, kai lauke apie 0 °C ar šalčiau, varikliui per trumpa: per tiek laiko nespėja išsivalyti nei alyva, nei filtras. 15 km – jau geriau, tačiau lemia ne vien atstumas, bet ir tai, kaip važiuojama.
Lietuvoje tokių dienų netrūksta. LHMT standartinės klimato normos (1991–2020 m.) duomenimis, vidutinė gruodžio temperatūra yra −1,1 °C, sausio – −2,9 °C, vasario – −2,5 °C. Lapkritis (2,6 °C) ir kovas (0,9 °C) laikosi visai šalia ribos. Trys mėnesiai iš eilės žemiau nulio – ilgas laikotarpis varikliui, kuris kasdien nuvažiuoja vos kelis kilometrus.
Dabar – mažiau akivaizdi dalis. Lėtas, atsargus važiavimas trumpais atstumais variklio netausoja, o jam kenkia: apkrova maža, temperatūra kyla vangiai. Vadinasi, reikia lėkti? Ne. Benzininiam automobiliui, kuris retai įšyla, naudinga retkarčiais pavažiuoti dinamiškiau, bet tik tada, kai variklis jau pasiekė darbinę temperatūrą.
Filtras, kurio šaltas variklis neišvalo
Kietųjų dalelių filtras renka suodžius, o šie turi periodiškai sudegti. Per trumpą kelionę išmetamosios dujos tam per šaltos. Dyzeliniuose automobiliuose sistema bando filtrą išvalyti priverstinai, bet tam reikia tolygiai važiuoti bent 60 km/h greičiu paprastai keliolika minučių. Mieste tai sunkiai pasiekiama, greitkelyje – be vargo.
Benzininiuose automobiliuose ir benzininiuose hibriduose, turinčiuose tokį filtrą, valymas dažniausiai vyksta pasyviai. Pasak „Auto Świat“, tam reikia maždaug 500 °C ar aukštesnės išmetamųjų dujų temperatūros ir pakankamo jų srauto. Jei šių sąlygų nėra, filtras užsikemša, o prietaisų skydelyje gali užsidegti variklio gedimo lemputė.
Hibridai čia ne išimtis. Kai dalį kelio automobilis nuvažiuoja elektra, vidaus degimo variklis dažnai taip ir nepasiekia darbinės temperatūros, tad galioja tie patys dėsniai. Šaltis jiems kainuoja ir degalinėje: hibridų sąnaudos žiemą pastebimai išauga.
Alyvos keitimas, kai vyrauja trumpos kelionės žiemą
Tokiomis sąlygomis „Auto Świat“ pataria alyvos keitimo intervalą sutrumpinti bent perpus. Jei įprastai alyvą keičiate kas 15 000 km, žiemą važinėjant trumpais atstumais verta ją keisti kas 7 500 km.
Kiek degalų alyvoje gali susikaupti, rodo senesnis ADAC tyrimas (2010 m.). Ištyrus 30 įmonių dyzelinių automobilių su kietųjų dalelių filtru, daugiausia naudotų trumpiems reisams, 21 automobilio alyvoje rasta bent 7 % degalų, o pusės automobilių – daugiau nei 10 %. Ten degalų į alyvą pateko ir dėl filtro valymo metu papildomai įpurškiamo dyzelino. Atskiedimas iki 10 % paprastai laikomas nekritiniu, o ADAC patarimas paprastas: reguliariai tikrinti alyvos lygį, nes akivaizdžiai kylantis lygis išduoda stiprų atskiedimą.
Taisyklė savininkui aiški: jei alyvos lygis kyla link maksimumo žymos, alyvą reikia keisti. Mechanikui verta pasakyti, kad automobilis žiemą daugiausia važinėja trumpus atstumus, nes nuo to priklauso ir aptarnavimo rekomendacijos. Plačiau – W raidė variklio alyvos žymėjime.
Ką verta padaryti šį savaitgalį
Visa tai nereikalauja serviso – tik kelių minučių prie variklio ir vienos ilgesnės kelionės. Plačiau apie kitus darbus – automobilio patikra prieš šalčius.
- Patikrinkite alyvos lygį taip, kaip nurodyta automobilio instrukcijoje, ir palyginkite jį su ankstesniu matavimu.
- Atsukite alyvos pylimo kamštį ir apžiūrėkite jo vidų – šviesiai ruda masė rodo kondensatą alyvoje.
- Suplanuokite kelias dešimtis minučių trunkančią kelionę už miesto: variklis įšils, akumuliatorius pasikraus, o filtras galės išsivalyti.
- Jei važinėjate daugiausia mieste, su mechaniku aptarkite trumpesnį alyvos keitimo intervalą.
Pradėkite nuo alyvos matuoklio šį savaitgalį, kol dar nepasiekė gruodžio šalčiai. Tai užtruks penkias minutes, o atsakymą, ar variklio alyva jau atskiesta, gausite iškart.
