Europos Sąjunga planuoja uždrausti parduoti senus automobilius be galiojančios techninės apžiūros arba išsamios ekspertizės – visi kiti turėtų keliauti tiesiai į utilizavimą. Tačiau šis planas jau sulaukė kritikos: senas automobilis, kuriuo važiuojama ilgai, aplinkos atžvilgiu gali būti naudingesnis nei naujas elektromobilis. Skaičiai tai patvirtina.
Ką konkrečiai planuoja ES
Pagal naujuosius planus, naudotus automobilius būtų galima parduoti tik dviem atvejais: jei automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą arba jei jam atlikta išsami techninė ekspertizė. Visi kiti automobiliai – nesvarbu, ar tai pradedančiojo vairuotojo pirmasis pirkinys, ar puikiai prižiūrėtas, bet TA neturintis egzempliorius – turėtų būti atiduoti perdirbimui.
Tai reikštų, kad meistrauti mėgstantiems vairuotojams su mažu biudžetu, kasdienių automobilių kolekcininkams ir tiems, kurie paprasčiausiai nenori daiktų išmesti, pasirinkimas gerokai sumažėtų – ir pabrangtų.
„Kubos efektas” – kodėl automobiliai sensta ir tai nėra blogai
Vokietijoje vidutinis automobilio amžius jau pasiekė 10,6 metų ir toliau auga. Tai vadinama „Kubos efektu” – dėl augančių kainų ir rinkos neapibrėžtumo žmonės ilgiau naudoja turimus automobilius, užuot pirkę naujus.
Bet štai kur versija apsiverčia. Vidutinis automobilis išmeta apie 120 g CO₂ per kilometrą. Per metus nuvažiavus 10 000 km, tai sudaro 1,2 tonos CO₂. Per 10 metų – 12 tonų. Tačiau vien automobilio gamyba vidutiniškai išmeta apie 8 tonas CO₂. Tai reiškia, kad per 10 metų net 40 proc. viso automobilio anglies pėdsako tenka gamybai – nė kilometro nenuvažiavus.
Kuo ilgiau automobilis lieka kelyje, tuo mažesnė gamybos emisijų dalis tenka kiekvienam nuvažiuotam kilometrui. Tai paprasta matematika, kurią ignoruoja „išmesk ir pirk naują” logika.
Alternatyvūs degalai – seni automobiliai gali tapti švaresni
Svarbus argumentas seno automobilio naudai – galimybė naudoti alternatyvius degalus be jokių techninių perdarymų. Dyzeliniai automobiliai jau dabar gali naudoti HVO100 biodegalus, o benzininiai ateityje galės pildytis sintetinius degalus, mažinančius CO₂ emisiją iki 90 proc.
Tai reiškia, kad senas automobilis su mažomis eksploatacinėmis emisijomis ir jau „atirbtu” gamybos anglies pėdsaku gali būti klimatui palankesnis nei naujas automobilis, kurio gamyba ką tik į atmosferą išmetė 8 tonas CO₂.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Lietuvoje naudotų automobilių rinka – viena didžiausių Europoje, proporcingai gyventojų skaičiui. Remiantis „Regitra” duomenimis, šalyje registruotų automobilių vidutinis amžius viršija ES vidurkį. Daugelis lietuvių perka būtent senesnius automobilius iš Vakarų Europos – ir būtent jiems ES planas keltų didžiausią grėsmę.
Jei reguliavimas įsigaliotų, dalis automobilių, kurie šiandien importuojami į Lietuvą, tiesiog nebepatektų į rinką. Vietoj to jie būtų utilizuojami eksportuojančioje šalyje. Tai reikštų mažesnę pasiūlą, aukštesnes kainas ir dar sunkesnę situaciją biudžetą taupantiems vairuotojams.
Paradoksas akivaizdus: ES viena ranka skatina tvarumą ir antrą gyvenimą daiktams, kita – planuoja siųsti tvarkingus automobilius į perdirbimą vien dėl to, kad jie neturi popieriaus. Kas laimės – ekologijos logika ar biurokratinė, parodys ateinantys mėnesiai.
