Elektromobiliai nebėra vien vartotojų rinkos reiškinys – jie pamažu keičia komercinę logistiką visoje Europoje. Lietuvoje šį procesą jau kelerius metus aktyviai veda tokios įmonės kaip „DHL Lietuva”, nuosekliai keičiančios dyzelinius furgonus elektriniais ir iš esmės pertvarkančios maršrutų planavimą. Elektrifikacija vyksta jau dabar – ir jos tempas spartėja.
Sprendimas, grindžiamas strategija, o ne klientų reikalavimu
Skirtingai nuo Vakarų Europos rinkų, Lietuvos klientai retai reikalauja, kad jų siuntos būtų pristatomos elektromobiliais. Tačiau „DHL Lietuva” nusprendė nelaukti, kol tas spaudimas atsiras. Įmonė elektromobilius pradėjo integruoti į savo parką dar 2021 metais ir nuo to laiko nuosekliai plečia jų skaičių.
„Lietuvoje rinkos spaudimo beveik nėra – retas klientas to prašo ar akcentuoja. Tad mūsų veiksmai labiau grindžiami korporatyvine politika. Žiūrime į pasaulines tendencijas ir siekiame atitikti bendrus koncerno tvarumo tikslus”, – teigia „DHL Lietuva” generalinis direktorius Mindaugas Pivoriūnas.
Ši iniciatyvi pozicija atspindi platesnę strateginę logiką: kai klientų lūkesčiai pasikeis, infrastruktūra, patirtis ir operaciniai procesai jau bus susiformavę. „DHL Lietuva” pasirinko kurti tą parengtį dabar – o ne skubėti vėliau.
Nuo 22 automobilių iki beveik pusės parko
Skaičiai aiškiai rodo nuoseklią, bet apgalvotą pažangą. Kai 2021 metais „DHL Lietuva” įsigijo pirmuosius elektromobilius, ji žengė į komerciniam transportui Lietuvoje dar beveik netyrinėtą teritoriją. Šiandien įmonė eksploatuoja 22 elektromobilius – dalis naudojami biuro reikmėms, kiti skirti siuntų pristatymui.
Elektromobiliai šiuo metu sudaro 27 proc. komercinio transporto parko. Po planuojamo parko atnaujinimo 2025 metais šis skaičius turėtų viršyti 40 procentų – tai reikštų, kad beveik pusė visų pristatymų Lietuvoje bus vykdoma be tiesioginių išmetamųjų dujų.
Ši trajektorija lenkia daugelį regiono konkurentų ir dera su visos DHL grupės elektros transporto programa. Pasauliniu mastu grupė jau naudoja 45 356 elektromobilius, kurie sudaro 46,2 proc. viso siuntų surinkimo ir pristatymo parko.
Tikri iššūkiai: rida, žiema ir maršrutų planavimas
Pirmieji elektrifikacijos metai nebuvo be problemų. Pivoriūnas atvirai kalba apie sunkumus, su kuriais įmonė susidūrė pradėjusi naudoti elektrinius furgonų kasdienėje veikloje.
„2021-aisiais neturėjome jokios patirties su elektromobiliais komerciniame transporte. Teko pasikliauti gamintojų deklaruojama rida, tačiau realios Lietuvos sąlygos parodė, kad žiemą ji trumpesnė. Reikėjo keisti ir vairavimo įpročius, kad išnaudotume automobilių potencialą”, – sako Mindaugas Pivoriūnas.
Be pačių transporto priemonių iššūkių, įmonei teko iš esmės keisti ir maršrutų planavimo metodus. Tradicinis maršrutų optimizavimas grįstas adresų tankiu ir siuntų kiekiu – tačiau elektrinio parko valdymui būtinas papildomas kintamasis: reali rida konkrečioje temperatūroje ir apkrovoje.
„DHL Lietuva” dabar naudoja duomenų analizės įrankius, kurie į kasdienių maršrutų sudarymą įtraukia ir energijos sąnaudas, derindami laiko efektyvumą su baterijos pajėgumu. Planavimo procesas tapo sudėtingesnis – tačiau, pasak įmonės, jis jau yra įprastinė rutina.
Verslo argumentas: reputacija svarbiau nei trumpalaikiai sutaupymai
Grynai finansiniu požiūriu elektromobiliai vis dar brangesni už dyzelinius analogus. „DHL Lietuva” šio fakto neslėpia. Tačiau investiciją įmonė vertina plačiau.
„Ekonomiškai elektromobiliai brangesni nei dyzeliniai, bet žiūrime plačiau – į poveikį aplinkai ir ilgalaikę vertę”, – sako Pivoriūnas. Įmonė taip pat siūlo paslaugą „GoGreenPlus”, kuri leidžia klientams tiesiogiai prisidėti prie žalesnės logistikos ir savo tvarumo ataskaitose fiksuoti mažesnių emisijų pristatymus.
Ši reputacinė ir produktinė vertė tampa vis svarbesnė verslo santykiuose – ypač tarptautiniams klientams, turintiems savus ESG įsipareigojimus ir reikalavimus tiekimo grandinės skaidrumui.
Infrastruktūra: stuburas, kuris visa tai daro įmanoma
Elektrinio parko plėtra būtų žymiai sunkesnė be patikimo viešo įkrovimo tinklo. Lietuvoje tas tinklas auga sparčiai. „Ignitis ON” – vienas didžiausių elektromobilių įkrovimo operatorių Baltijos šalyse – šiuo metu valdo daugiau kaip 1 900 įkrovimo prieigų regione, iš kurių 1 508 yra greitojo įkrovimo.
Per artimiausius dvejus metus įmonė planuoja įrengti dar iki 500 naujų įkrovimo prieigų Baltijos regione – ir logistikos operatoriai šią plėtrą stebi atidžiai.
„Verslą elektrifikuoti skatina ne tik ekologiniai įsipareigojimai, bet ir paprasčiausias patogumas. Šiandien elektromobilius įkrauti galima ne tik nuosavose, bet ir viešose stotelėse, kurios suteikia lankstumo tiek logistikos, tiek kasdienės veiklos įmonėms”, – pabrėžia „Ignitis” elektrinio mobilumo departamento vadovas Eimantas Balta.
Balta taip pat atkreipia dėmesį į geografinę aprėptį. Logistikos įmonėms, veikiančioms visoje Lietuvoje – ne tik Vilniuje ar Kaune – regioninė infrastruktūra svarbi lygiai tiek, kiek miestų tankis.
„Verslui itin aktualu, kad įkrovimo infrastruktūra vystosi visoje šalyje. Tai padeda efektyviai planuoti maršrutus ir suteikia užtikrintumo, kad elektromobiliai galės būti naudojami kasdienėje veikloje be trikdžių”, – teigia E. Balta.
Regioninė aprėptis: kodėl ji svarbi logistikai
Įkrovimo spragos maršrute – tai logistinė problema. Štai kodėl įkrovimo infrastruktūros plėtra už didmiesčių ribų yra esminis veiksnys, leidžiantis elektrifikuoti komercinius parkus visoje Lietuvoje.
Kurjerių maršrutai Lietuvoje reguliariai driekiasi per mažesnius miestus ir regionus – nuo Šiaulių ir Panevėžio iki Alytaus ir Marijampolės. Galimybė papildyti furgono bateriją greituoju įkrovikliu maršrute, o ne pasikliauti vien naktinio įkrovimo depote, praktiškai žymiai išplečia elektromobilių veikimo spindulį.
„Ignitis ON” tinklui toliau augant, verslo argumentas elektriniams komerciniams parkams stiprėja – ir ne tik dideliems operatoriams kaip DHL, bet ir mažesnėms regioninėms pristatymo įmonėms.
Ilgalaikė vizija: nulinės emisijos iki 2050 metų
„DHL Lietuva” elektrifikacijos pastangos įsilieja į aiškiai apibrėžtą globalią strategiją. DHL grupė yra įsipareigojusi iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iki 29 mln. metrinių tonų, o iki 2050 metų pasiekti nulines emisijas. Parko elektrifikacija yra vienas pagrindinių svertų šiems tikslams pasiekti.
Pivoriūnas optimistiškai vertina pokyčių kryptį, nors ir pripažįsta, kad reikia kantrybės. „Su tokiu įkrovimo tinklu, kokį plėtoja „Ignitis ON”, naudotis elektromobiliais verslui ne tik įmanoma, bet ir patogu. O jei dar pridėtume saulės elektrinių sprendimus ar žalios energijos tiekimą, kuro sąnaudas galima sumažinti iki nulio”, – apibendrina jis.
Eimantas Balta šią nuomonę palaiko. „Investicijos į infrastruktūrą ir augantis įkrovimo taškų skaičius dar labiau paskatins verslą pereiti prie elektromobilių. Tvarus judumas tampa nebe išimtimi, o nauju veiklos standartu”, – teigia „Ignitis ON” atstovas.
Ką tai reiškia Lietuvos rinkai
„DHL Lietuva” pavyzdys iliustruoja platesnį procesą Lietuvos versle: elektrifikacija nebėra eksperimentas ar ateities projektas. Ji yra operacinė realybė, kurią ankstyvieji žaidėjai jau valdo, tobulina ir plečia – ir vis aktualesnė konkurencinė tema tiems, kurie dar nepradėjo.
- Elektromobiliai šiuo metu sudaro 27 proc. „DHL Lietuva” komercinio parko – 2025 m. sieks virš 40 proc.
- „Ignitis ON” valdo daugiau kaip 1 900 įkrovimo prieigų Baltijos šalyse, planuojama dar 500
- Maršrutų planavimas dabar apima realius energijos sąnaudų duomenis, o ne tik adresų tankį
- Reputacinė ir ESG vertė lemia sprendimus labiau nei tiesioginiai kaštai
- Regioninė įkrovimo infrastruktūra plečiasi, elektrifikacija tampa reali ir už didmiesčių
Perėjimas nevyks per naktį, o ekonomika vis dar reikalauja ilgalaikės perspektyvos. Tačiau kryptis aiški – ir įmonės, kurios šiandien kuria infrastruktūrą ir operacinę patirtį, šiam dešimtmečiui ruošiasi geriausiai.
Ar jau pastebėjote daugiau elektrinių pristatymo furgonetų Lietuvos gatvėse? O gal jūsų įmonė irgi svarsto elektrifikacijos galimybes? Pasidalykite patirtimi komentaruose!






