Elektros biržos kaina Lietuvoje šiuo metu siekia vidutiniškai 0,9 ct/kWh — istoriškai žemas lygis. Tuo pat metu degalų kainos muša rekordus, o valstybė praėjusią savaitę išleido dalį strateginio kuro rezervo. Tik kaina nekrito — ji toliau augo. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas po susitikimo su susisiekimo ministru Juru Taminsku pareiškė: Susisiekimo ministerija krizę švaisto veltui.
Rezervas išleistas — kainos nekrito
Vyriausybė žadėjo, kad išleidus dalį valstybinio kuro rezervo degalų kainos sumažės 10–15 ct. Rezultatas — priešingas. S. Gentvilo teigimu, iš rezervo „Orlen Lietuva” realizavo apie 80 tūkst. tonų naftos — tiek, kiek Lietuva suvartoja per 12 dienų. Didžioji dalis naudos atiteko ne kainų šuolio suvaldymui, o netikėtam naftos perdirbimo įmonės pelnui.
Seimo narys tai vadina klasikine klaida: priklausomybę nuo iškastinio kuro bandoma gydyti ta pačia priežastimi — iškastiniu kuru. „Vietoje proveržio veiksmų Vyriausybė dar save įvaro į kampą”, — sako S. Gentvilas.
35 mln. eurų elektromobiliams — išnaudota tik dalis
Dar 2022 m. iš Modernizavimo fondo gyventojų elektromobiliams skatinti buvo paskirta 35 mln. eurų. Aplinkos projektų valdymo agentūra kol kas išmokėjo 29 mln. eurų kompensacijų — už jas žmonės įsigijo beveik 9 tūkst. elektromobilių. Liko nepanaudota apie 6 mln. eurų, ir terminas — 2026 m. pabaiga.
Priemonė galioja, pinigai skirti, o kuro kainų krizė — pati palankiausia aplinkybė paklausai skatinti. Tačiau S. Gentvilo teigimu, dabartinis susisiekimo ministras šia proga pasinaudoti neskuba. „Nepanašu, kad ministras artimiausiais mėnesiais imtųsi didelį poveikį darančios priemonės”, — konstatuoja parlamentaras.
Elektromobiliai valstybės sektoriuje — verslas lenkia ministeriją
Paradoksas akivaizdus: elektromobilius aktyviau perka ne valstybinės institucijos, o verslas. „DPD”, „Telia”, Valstybinių miškų urėdija jau persėdo. Praėjusio rudens duomenimis, elektros skirstymo operatorius ESO įsigijo 440 elektromobilių ir tapo didžiausią elektromobilių parką valdančia ne automobilių verslo įmone Lietuvoje.
Susisiekimo ministerija, S. Gentvilo vertinimu, tęsia rutininius darbus: „Rail Baltica”, karinio mobilumo projektus, Vilniaus–Klaipėdos geležinkelio elektrifikavimą (įgyvendinta 98 proc.). Žalinimo tikslai — padidinti alternatyviais degalais varomų naujų automobilių dalį nuo 10 iki 15 proc. ir įrengti 300 km dviračių takų — numatyti iki 2028 m. III ketvirčio. Tai reiškia: per dabartinę krizę šie pokyčiai neateis.
Ką tai reiškia lietuvių vairuotojams
Elektromobilio įsigijimo kompensacija pagal Modernizavimo fondo priemonę gyventojams vis dar prieinama — nepanaudotų lėšų yra. Norintys pasinaudoti gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir tikrinti aktualias sąlygas, nes programa galioja iki 2026 m. pabaigos.
Tuo tarpu kuro kainos, ekspertų vertinimu, artimiausiais mėnesiais tikėtinai nesumažės — geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose išlieka, o Lietuvos degalų atsargos, nors ir pakankamos, jau buvo dalinai panaudotos. Kas šią situaciją keičia praktiškai — ne ministerijos planai, o asmeninis sprendimas, ar verta dabar pasinaudoti galiojančia kompensacija.
