Dyzelinas Lenkijoje šį savaitgalį kainavo apie 8,69 zloto už litrą – tai daugiau nei 1,90 euro. Nuo vasario pabaigos, kai JAV ir Izraelis smogė Iranui, dyzelinas Lenkijoje pabrango vidutiniškai 2,77 zloto už litrą. Benzinas – 1,43 zloto. Lenkijos vyriausybė atsakė greičiau nei daugelis tikėjosi: prezidentas pakeitų įstatymus pasirašė keliaujant į Dalasą, o nauji degalų kainų apribojimai turėtų įsigalioti kovo 30-ąją arba antradienį. Lietuva, kaip ir kaimyninės šalys, jaučia tą patį Artimųjų Rytų krizo poveikį – tik kol kas be tokio masto atsakomųjų priemonių.
Kas nutiko Lenkijoje: nuo krizės iki įstatymo per keturias dienas
Lenkijos parlamentas naujus degalų kainų reguliavimo įstatymus priėmė penktadienį. Senatas juos patvirtino be pataisų tą pačią dieną. Prezidentas Karolio Nawrockio parašas – tą pačią savaitę. Tai rekordinis greitis tokio masto teisiniam paketui.
Paketo esmė – trys vienu metu įsigaliojantys elementai. Pirma, maksimali degalų kaina: kiekviena degalinė negalės parduoti brangiau nei nustatyta riba, kuri skaičiuojama pagal vidutinę didmeninę kainą, mokesčius ir 30 centų maržą. Energetikos ministras šią ribą skelbs atskirame pranešime – ir ji įsigalios kitą dieną po paskelbimo. Antra, akcizo sumažinimas: benzinui – 29 centai už litrą, dyzelinui – 28 centai. Trečia, PVM mažinimas nuo 23 iki 8 procentų. Visi trys elementai galioja iki birželio 30 dienos.
Analitikų skaičiavimais, visas paketas turėtų degalų kainą Lenkijoje sumažinti apie 1,20 zloto už litrą. Tik vienas niuansas: šeštadienį „Orlen” pakėlė didmenines dyzelino kainas 171 zlotu už kubinį metrą. Tai reiškia, kad faktinis vartotojų kainos pokytis gali būti mažesnis nei prognozuota.
Čekija – ant sprendimo ribos, Olandija – ant bankroto ribos
Lenkija nėra vienišas pavyzdys. Čekijos premjeras Andriejus Babišas šią savaitę degalinių kainas pavadino „skandalingomis” ir paragino „Orlen” bei „MOL” nestabilizuoti krizės savo maržoms didinti. Čekijos vyriausybė pirmadienį turėjo svarstyti kainų reguliavimo priemones – nors finansų ministrė kol kas nerekomendavo keisti PVM.
Olandijoje situacija dar kitokia. Degalinių asociacija „Drive” perspėja dėl bankrotų bangos: degalinių apyvarta kai kuriose vietose krito daugiau nei 30 procentų, nes olandai važiuoja tankintis į Belgiją ir Vokietiją. Asociacijos vadovas Martinas van Eijkas prašo valdžios skubiai mažinti akcizą bent 30 centų už litrą – kitaip degalinės tiesiog uždarys duris.
Ir apie tai – verta susimąstyti: Europoje šiuo metu egzistuoja bent trys skirtingi atsakymai į tą pačią krizę. Lenkija – valstybinės maksimalios kainos ir mokesčių mažinimas. Čekija – spaudimas koncernams. Olandija – laukia ir bankstauja. O kaip su Lietuva?
Artimųjų Rytų konfliktas: kodėl dyzelis brangsta greičiau nei benzinas
Kainos auga ne dėl spekuliacijų – bent jau ne vien. Naftos kaina rinkose kovo pabaigoje pasiekė apie 110 dolerių už barelį. „Brent” peržengia 113 dolerių ribą. Tai lygiai dvigubai daugiau nei buvo normalu prieš konfliktą.
Ypač jautriai reaguoja dyzelinas. Priežastis – geografinė: Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių naftos transporto koridorių pasaulyje. Jo blokada tiesiogiai riboja žaliavos srautą į Europos rafinerijas. Analitikų duomenimis, paskutiniai tanklaiviai, išvykę iki karo pradžios, turėtų pasiekti Europą iki balandžio 10 dienos. Po to – alternatyvių tiekėjų paieška, kuri reiškia brangesnius maršrutus ir ilgesnius laukimus.
Europos dyzelino atsargos jau mažėja: vien per vieną savaitę sumažėjo 5 procentais – keturiais procentais daugiau nei tuo pačiu metu praėjusiais metais. Šis skaičius yra svarbesnis nei dabartinė pumpavimo kaina, nes jis parodo kryptį.
Lietuva: kur esame ir ką tai reiškia vairuotojui
Lietuva importuoja naftos produktus ir nėra izoliuota nuo globalių kainų svyravimų. Degalų kainos Lietuvoje kyla drauge su Europos rinka – tas pats Artimųjų Rytų konfliktas, tos pačios tiekimo grandinės. Skirtumas tas, kad kaimyninės šalys jau pradeda politinį atsaką, o Lietuva kol kas tokio masto priemonių nesiėmė.
Praktiškai tai reiškia paprastą skaičių: jei dyzelinas per mėnesį pabrango 15–20 centų už litrą, ir per mėnesį suvartojate 100 litrų, išlaidų skirtumas – 15–20 eurų. Už du mėnesius nuo kovo – 30–40 eurų. Tai ne katastrofa, bet ir ne smulkmena biudžete.
Redakcijos vertinimu, Lenkijos sprendimas priimti kainų pakeitimus per keturias dienas parodo, kad politinis atsakas į degalų krizę yra įmanomas. Lietuva tokio precedento kol kas neturi – tačiau jei krizė gilės, klausimas „kodėl ne mes” bus vis sudėtingiau paaiškinti.
Elektromobilių efektas: krizė daro tai, ko nepadarė subsidijos
Yra ir dar vienas aspektas, kurį verta paminėti. Olandijos, Prancūzijos ir Vokietijos naudotų automobilių platformos fiksuoja staigų elektromobilių paklausos augimą. Prancūzijoje elektromobilių dalis naudotų automobilių rinkoje per vieną mėnesį padvigubėjo – nuo 6 iki 12 procentų. Vokietijoje dealeriai praneša apie 66 procentų paklausos augimą naudotiems elektromobiliams.
Tai nereiškia, kad visi keičia automobilius. Bet tai rodo, kad skaičiuojama rimčiau nei tada, kai degalai buvo pigūs. Ir šis skaičiavimas artimas kiekvienam vairuotojui, kuris šį savaitgalį stovėjo prie degalinės kolonėlės.
