Automobilis sustojo. Variklis nebesuka. Servisas paaiškino: paskirstymo diržas alyvoje ištino, guminis dulksnas užkimšo alyvos siurblio sietelį, variklis liko be tepimo. Remontas — nuo 700 eurų už patį diržą iki 1 400 eurų ir daugiau, jei alyvos sistema jau užteršta. Taip baigiasi istorija, kurios pradžia dažniausiai atrodo nekalta: gamintojas rašė, kad 1.2 PureTech variklis ištvers 240 000 km be diržo keitimo.
Kurių modelių reikia saugotis
1.2 PureTech variklis montavamas nuo 2014 m. ir šiuo metu yra vienas plačiausiai paplitusių Europoje. Lietuvoje jį dažniausiai sutiksite po šių modelių kapotu: Peugeot 208, 308, 2008, 3008, Citroën C3, C4, C4 Picasso, C5 Aircross, Opel Corsa, Crossland, Mokka. Taip pat jis montuojamas DS, Fiat Doblò ir Jeep Avenger modeliuose.
Kaip patikrinti, ar jūsų automobilis turi šio tipo variklį? Atidarykite CoC dokumentą (transporto priemonės atitikties sertifikatą) ir patikrinkite 21-ąją eilutę. Varikliai su kodais EB2FA, EB2DT, EB2ADTD, EB2DTS ir EB2ADTS — tai probleminė karta su diržu alyvoje.
Geroji naujiena: nuo maždaug 2022 m. Stellantis pereina prie grandinės. Varikliai su kodais EB2LTED ir EB2LTEDH2 jau turi grandinę ir ši problema jų neliečia. Juos galima rasti naujesniuose Peugeot 408, Opel Frontera ir Fiat 600 modeliuose.
Kodėl diržas alyvoje yra konstrukcinė klaida
Idėja buvo ambicinga: diržas, maudantis alyvoje, turėjo dirbti tyliau ir ilgiau nei tradicinis sausas diržas. Tiekėjas gamino specialią gumos mišinį su apsauginiu lako sluoksniu. Teorija skambėjo gerai.
Praktika parodė kitą paveikslą. Lakas greičiausiai nudyla ant diržo dantų kraštų — būtent ten, kur diržas kontaktuoja su paskirstymo skriemuliais. Kai apsauginis sluoksnis dingsta, alyva pradeda skverbtis į gumos struktūrą. Guma brinksta, praranda elastingumą, pradeda byrėti smulkiomis dalelėmis. Šios dalelės maišosi su alyva ir sudaro tirštą šlamą, kuris pamažu užkemša alyvos siurblio sietelį ir siaurus kanaliukus variklyje.
Kai alyvos slėgis krenta, guoliai pradeda dėvėtis. Kraštutiniais atvejais išpampęs diržas pašoka per vieną ar kelis dantis — ir tada vožtuvai susiduria su stūmokliais. Variklio kapitalinis remontas arba keitimas.
Prie to prisideda ir alyva. Stellantis reikalauja naudoti alyvą pagal specifikaciją PSA B71 2312 — tai siauresnis reikalavimas nei paprastas „5W30 sintetika”. Servisuose, nežinančiuose šio reikalavimo arba naudojančiuose universalias alyvas, diržo degradacija pagreitėja.
Kaip patikrinti diržą pačiam — ir kiek tai kainuoja
Yra paprastas ir nebrangus diagnostikos metodas. Reikia pirkti specialų tarpomatį su dantimis — tai nedidelis įrankis už keliolika eurų, kuris įkišamas per alyvos pildymo angą ir pridedamas prie matomos diržo dalies. Jei diržas telpa tarp įrankio dantų — jo storis normalus. Jei netelpa — diržas jau ištinęs ir keitimas nebeatidėliotinas.
Šį įrankį verta laikyti automobilio daiktadėžėje ir tikrinti diržą kas 3–4 mėnesius. Perkant naudotą Peugeot, Citroën ar Opel su šiuo varikliu — tarpomatis su dantimis turėtų būti tokia pat privaloma apžiūros dalis kaip OBD diagnostika.
Ir štai ko daugelis nežino: net automobilis su 40 000 km rida gali turėti ištinusį diržą, jei per tą laiką buvo naudojama netinkama alyva arba važiuota tik trumpais miesto maršrutais. Rida čia nėra vienintelis rodiklis.
Kaip prailginti diržo tarnavimo laiką
Pagrindinė taisyklė — sutrumpinti alyvos keitimo intervalą. Gamintojas nurodo 25 000 km, bet su šiuo varikliu saugus intervalas yra 10 000–12 000 km arba kasmet. Trumpos miestinės kelionės pagreitina alyvos užterštumą — jos neleidžia varikliui pasiekti darbinės temperatūros, kurioje išgaruotų kondensatas ir nesudegęs kuras iš alyvos.
Pati alyva — tik PSA B71 2312 specifikacija. Tai ne rekomendacija, o konstrukcinė sąlyga. Netinkama alyva pagreitina diržo degradaciją net ir laikantis taisyklingo keitimo intervalo.
Diržo keitimo intervalas pagal Stellantis — 70 000 km arba treji metai. Kai kurie servisai rekomenduoja dar ankstesnį keitimą — 60 000 km. Gamintojas šią ribą jau sumažino nuo pradinių 240 000 km — tai pats geriausias įrodymas, kad sistema neatlaikė savo pradinių pažadų.
Ką daryti, jei diržas jau pažeistas
Jei tarpomatis parodė, kad diržas ištinęs — reikia skubiai vykti į servisą. Vien diržo keitimas kainuoja apie 700–940 eurų. Bet tai tik pradžia: prieš pilant šviežią alyvą, servisas turi nuimti alyvos karterį ir patikrinti siurblio sietelį. Jei sietlis užsikimšęs — jį reikia išvalyti. Privaloma ir variklio praplova prieš pilant naują alyvą.
Jei alyvos kanalai jau stipriai užteršti — pilnas valymas gali būti neįmanomas, o vėlesnės tepimo problemos — tikėtinos. Pilnas remontas su diržo keitimu, alyvos sistemos valymu ir nauja alyva gali kainuoti iki 1 400 eurų. Nedideliuose miesto automobiliuose, kuriuose šis variklis dažniausiai montuojamas, tokia suma verčia kai kuriuos savininkus galvoti apie automobilio pardavimą.
Patikrinkite CoC dokumento 21-ąją eilutę šį savaitgalį. Jei matote probleminį variklio kodą — nusipirkite tarpomatį ir pradėkite stebėti. Tai užtrunka dešimt minučių ir gali sutaupyti kelis šimtus, o galbūt ir tūkstančius eurų.
