Velykų savaitgalis – vienas intensyviausių metų kelionių pikų. Ilgesni maršrutai, daugiau automobilių keliuose, pavasarinis skubėjimas ir kelios rizikos, kurios tiksliai šiuo laikotarpiu pasiekia metų viršūnę: laukinių gyvūnų migracija, saulės akinimas žemai horizonte ir draudikų fiksuojamas 9 procentų žalų augimas. Štai kas konkrečiai keičiasi šį savaitgalį ir kaip tam pasiruošti.
Laukiniai gyvūnai: kodėl balandis yra pavojingiausia migracijų metas
Balandis – aktyvios laukinių gyvūnų migracijos metas. „Compensa Vienna Insurance Group” Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas perspėja: dažniausiai susidūrimai vyksta su stambiais kanopiniais gyvūnais – briedžiais, stirnomis, elniais. Tokių eismo įvykių pasekmės rimtos: sužeidžiami žmonės, smarkiai apgadinami automobiliai, kai kurie po susidūrimo su gyvūnu tampa nepataisomi.
Trys praktiniai principai miškinguose ruožuose: sumažinkite greitį pažymėtose zonose su ženklu „Laukiniai žvėrys”, pastebėję gyvūną – nestabdykite staigiai ir nenaudokite garso signalo, nes išsigandęs gyvūnas gali šoktelėti tiesiai į kelio vidurį. Ir svarbiausia – gyvūnai dažniausiai migruoja ne po vieną. Jei vienas kirto kelią, sustokite ir palūkėkite.
Jei susidūrimo išvengti nepavyko – skambinkite 112. Susidūrimas su laukiniu gyvūnu laikomas eismo įvykiu ir turi būti užregistruotas.
Saulės akinimas: beveik pusė metinių įvykių – pavasarį
„Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė nurodo konkrečius skaičius: beveik pusė visų per metus dėl saulės akinimo fiksuojamų eismo nelaimių įvyksta pavasarį. Priežastis – saulė žemai horizonte ryte ir vakare, tiesiai vairuotojo matymo lauke.
Sudėtingiausia situacija greitkeliuose prieš saulėlydį: net su apsauginiu skydeliu ir akiniais nuo saulės matomumas lieka ribotas. Ilgesnėse kelionėse akys papildomai pavargsta, reakcijos laikas ilgėja. Šlapias asfaltas problemą sustiprina – jis atspindi saulę ir sukuria papildomą akinimo efektą. Miškingi keliai kuria mirgėjimo efektą, kai spinduliai prasiskverbia pro šakas.
Ką padaryti prieš išvykstant: nuvalykite priekinį stiklą – dulkėtas ar purvinas stiklas saulės šviesoje tampa beveik nepermatomas. Patikrinkite langų valytuvus ir skysčio kiekį. Įvertinkite stiklo techninę būklę: smulkūs įbrėžimai saulės šviesoje iškraipo vaizdą labiau nei atrodo. Ilgesniame kelyje kas dvi valandas darykite pertrauką – pavargusios akys į saulę reaguoja lėčiau.
Stovėjimo aikštelės ir kiemai: 500 eurų žala, kurios niekas nelaukia
Dar viena Velykų savaitgalio statistika: padaugėja susidūrimų stovėjimo aikštelėse ir daugiabučių kiemuose. „Swedbank” draudimo bendrovės duomenys rodo, kad pavasarį KASKO žalų skaičius auga iki 9 procentų, o vidutinė žala siekia apie 1 700 eurų – mažiau nei žiemą, bet dažniau.
Prie prekybos centrų automobiliai apibraižomi atveriant dureles arba stumiant pirkinių vežimėlius. Daugiabutyje – užkliudomi nedidelėse aikštelėse, kai vairuotojai skuba. Vidutinė tokia žala – apie 500 eurų. Ir dažniausiai kaltininkas pasišalina.
Tokiems atvejams padeda KASKO draudimas – jis padengia žalą net kai kaltininkas nenustatytas. Jei jo neturite, bent nufotografuokite automobilį prieš palikdami – tai gali būti vienintelis įrodymas, jei grįšite prie apgadinto automobilio.
Greitis ir nuovargis: kodėl Velykų kelionė baigiasi servise
„Swedbank” draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento vadovas Laimonas Garbenčius atkreipia dėmesį į kelionės psichologiją: gerėjant orams dalis vairuotojų atsipalaiduoja ir renkasi didesnį greitį. Tuo pačiu metu į kelius sugrįžta tie, kurie žiemą vengė vairuoti – eismas tankesnis, klaidų tikimybė didesnė.
Nuovargis ilgesnėse kelionėse tiesiogiai veikia budrumą ir reakcijos laiką. Ir tai ne teorija: draudikų duomenimis, pavasarį fiksuojama iki 9 procentų daugiau žalų nei metų vidurkis. Reguliarios pertraukos kas dvi valandas – ne rekomendacija, o prevencija.
Velykų savaitgalio maršrutą verta planuoti vengiant piko valandų: penktadienio popietė ir sekmadienio vakaras – intensyviausi laikai. Jei kelionė ilgesnė nei 200 kilometrų – patikrinkite automobilio techninę būklę iš anksto. Duobių ir kelio dangos defektų po žiemos daugiau nei atrodo, ypač užmiesčio keliuose.
Eismo įvykis šventinėmis dienomis: ką daryti, jei nutinka
Patekus į eismo įvykį – įjunkite avarinius žibintus, pažymėkite įvykio vietą ir įvertinkite, ar yra sužeistų. Jei yra – kvieskite medikus. Policiją informuokite, kai yra nukentėjusiųjų, kyla ginčas dėl kaltės arba apgadintas ne tik transportas, bet ir infrastruktūra.
Jei aplinkybės aiškios ir šalys sutaria – pildoma eismo įvykio deklaracija. Nufotografuokite transporto priemonių pažeidimus, padėtį kelyje, kelio ženklus, aplinką. Užsirašykite laiką ir vietą.
Ir vienas praktinis patarimas, kurį draudikai mini nuolat: išsisaugokite savo draudimo bendrovės numerį telefone prieš išvažiuodami. Stresinėje situacijoje ieškoti popieriaus su kontaktu – brangiai kainuojantis laikotarpis.
