22 inspektoriai. 14 transporto priemonių. Vienas stacionarus kontrolės punktas. Tiek šiandien Lietuva turi pajėgumų tikrinti sunkiasvorį transportą keliuose — šalyje, per kurią kasdien pravažiuoja 18 000 sunkiasvorių vienetų vien automagistralėmis. Šį skaičių pirmajame darbo grupės „STOP kelių gadinimui” posėdyje viešai įvardijo Lietuvos transporto saugos administracijos atstovai. Ir tai paaiškina daugelį dalykų apie kelių būklę geriau nei bet kokia politinė kalba.
Nuo memorandumo — prie konkretaus plano
Balandžio pradžioje Susisiekimo ministerijoje susirinko tarpinstitucinė darbo grupė, sudaryta susisiekimo ministro Juro Taminsko įsakymu. Daugiau nei 20 atstovų — iš Susisiekimo, Aplinkos, Vidaus reikalų ir Žemės ūkio ministerijų, „Via Lietuva”, „Kelių priežiūros”, Lietuvos transporto saugos administracijos, Klaipėdos uosto, „Lietuvos geležinkelių”, savivaldybių ir verslo organizacijų.
Tikslas — iki liepos 1 d. parengti konkretų sunkiasvorių transporto priemonių kontrolės stiprinimo planą. Darbo grupė susitikinės du kartus per mėnesį.
„Memorandumo pasirašymas buvo svarbus žingsnis, tačiau tikrasis darbas prasideda dabar”, — sakė susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė, apibendrindama posėdžio rezultatus.
Kontrolės pajėgumų problema: skaičiai kalba patys
22 inspektoriai visoje šalyje — tai ne abstraktus trūkumas, tai struktūrinė problema, kuri daro tikrinimą simboliniu. Pajėgumai pasiskirstę netolygiai, trūksta ne tik specialistų, bet ir modernios svėrimo įrangos bei atnaujintų transporto priemonių. Informacinių sistemų integralumas — atskiras iššūkis.
Vienas stacionarus kontrolės punktas šalyje, per kurią eina viena pagrindinių ES krovinių tranzito arterijų — tai situacija, kurią posėdyje konstatavo patys kontrolieriai. Ir tai yra atsakymas į klausimą, kodėl perkrautas transportas važiuoja laisvai, o keliai byra.
18 svarstyklių per trejus metus: konkretus grafikas
„Via Lietuva” šiemet planuoja įrengti 6 naujas automatinio svėrimo sistemas pagrindinėse šalies transporto arterijose. Iš viso per trejus metus — 18 svarstyklių. Tai ne tik statistikos rinkimo priemonė: sistemų užfiksuoti pažeidimų duomenys bus naudojami administracinių nusižengimų protokolams išrašyti automatiškai.
Logika ta pati, kurią ministras Taminskas aprašė anksčiau: sunkvežimis pravažiuoja pro svarstykles, kamera užfiksuoja numerį, protokolas generuojamas automatiškai — be sustojimų, be derybų. Vairuotojas gauna dokumentą.
Ar to pakaks? 18 svarstyklių per trejus metus yra žingsnis į priekį, bet ne galutinis atsakymas. Lygiagrečiai reikės spręsti ir inspektorių trūkumą, ir teisinį reguliavimą, ir savivaldos vaidmenį vietinės reikšmės keliuose — tai visi kiti darbotvarkės punktai, kuriuos darbo grupė nagrinės artimuosiuose posėdžiuose.
Kas dar planuojama svarstyti
Būsimų posėdžių darbotvarkė apims: galiojančio teisinio reguliavimo peržiūrą ir būtinus teisėkūros pakeitimus, kontrolės institucijų sistemų suderinamumo klausimus, savivaldos įtraukimą į vietinių kelių kontrolę ir tarptautinę patirtį — kaip panašias problemas sprendžia kitos šalys.
Prie memorandumo šiuo metu prisijungusios 23 institucijos. Dokumentas atviras — kitos institucijos gali prisijungti išreiškusios norą.
Redakcijos vertinimu, 22 inspektorių skaičius viešai įvardintas pirmajame posėdyje — tai sveikintinas skaidrumas. Problema egzistavo dešimtmečius, bet buvo retai įvardijama taip konkrečiai. Dabar ji užprotokoluota. Kitų posėdžių klausimas — ar ji bus ir išspręsta, ar liks dar vienu paminėtu faktu kitoje ataskaitoje.
