Kaskart užsiliepsnojus elektromobiliui, viešojoje erdvėje kyla nemenkas ažiotažas. Tačiau Lietuvos priešgaisrinės apsaugos statistika pasakoja visai kitokią istoriją nei ta, kuri dominuoja socialiniuose tinkluose. Vien 2025 metais Lietuvoje kilo 845 transporto priemonių gaisrai — ir elektromobiliai tarp jų sudaro tik vienetinę dalį. Šie duomenys verčia rimtai susimąstyti: ar bijomės ne to, ko reikėtų?
Skaičiai nemeluoja: kas Lietuvoje dega dažniausiai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, dažniausios transporto priemonių gaisrų priežastys Lietuvoje yra elektros instaliacijos gedimai — jie sudaro 57,6 proc. visų atvejų — ir kiti techniniai gedimai, atsakingi už 16,1 proc. atvejų. Tai ne tyliai prie krovimo stotelių stovinčios elektrinės mašinos. Tai seni, daugelį metų eksploatuoti vidaus degimo variklius turintys automobiliai, dažnai techniškai apleisti ir tvarkomi neoficialiai.
Lietuvoje dažniausiai dega įprasti, kasdieniame gyvenime matomi modeliai: senesni „Volkswagen Golf”, „Sharan” ir panašios, didelę ridos dalį sukaupusios transporto priemonės. Modelis kartojasi nuolat — gaisro rizika kur kas labiau priklauso nuo automobilio amžiaus ir techninės būklės nei nuo jo varomosios jėgos technologijos.
BMW slėptas defektas: priminimas, kad vidaus degimo varikliai nėra savaime saugūs
Lietuvos vairuotojai ilgą laiką itin mėgo BMW F serijos modelius — ypač F10 ir F30 kartas — kaip patrauklų naudoto automobilio pasirinkimą. Daugelis pirkėjų nežinojo, kad šiuose automobiliuose slypėjo rimtas ir gerai dokumentuotas išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) sistemos defektas. Neišsprendus šios problemos, kilo realus variklio gaisro pavojus.
Savininkai privalėjo vežti automobilius į servisą gedimui pašalinti. Tai nebuvo teorinis kraštutinis atvejis — tai buvo gamintojo pripažintas saugos trūkumas, paveikęs tūkstančius transporto priemonių Lietuvos ir Europos keliuose. Taip pat buvo paveikti naujesni G serijos BMW modeliai. Šis epizodas primena, kad gaisro rizika vidaus degimo automobiliuose ne visada matoma ir ne visada priklauso nuo vairuotojo.
Elektromobiliai, priešingai, turi iš esmės paprastesnę transmisijos architektūrą. Mechaninių sistemų, sukeliančių EGR tipo gedimus, elektra varomame automoblyje paprasčiausiai nėra.
Kas iš tikrųjų sukėlė „Spark” ir „Peugeot” gaisrus Lietuvoje
Didžiausią visuomenės dėmesį Lietuvoje sulaukė du elektromobilių gaisrų atvejai — „Peugeot e-208″ ir „Volkswagen Up!”, abu priklausę automobilių dalijimosi bendrovei „Spark”. Tiems, kurie jau buvo skeptiškai nusiteikę elektromobilių atžvilgiu, šie incidentai atrodė kaip jų baimių patvirtinimas.
Tačiau tyrimo išvados nurodė į žinomesnę kryptį. „Peugeot e-208″ gaisras buvo susietas su trumpuoju jungimu salono oro kondicionavimo sistemoje — tokio pobūdžio gedimas gali įvykti ir nutinka įprastuose automobiliuose. „Volkswagen Up!” gaisrai greičiausiai kilo dėl pačios krovimo stotelės elektros įrangos gedimo, o ne dėl automobilio baterijos sistemos.
Kaip pažymėjo gaisro tyrėjai, šios priežastys struktūriškai identiškos toms, kurios lemia daugelį vidaus degimo automobilių gaisrų. Varomosios jėgos technologija šiuo atveju buvo daugiausia atsitiktinis veiksnys.
Švedijos duomenys atskleidžia tikrąją riziką
Švedija — šalis, turinti vieną aukščiausių elektromobilių įsisavinimo rodiklių Europoje — paskelbė išsamiausią lyginamąją gaisrų statistiką. Skaičiai kalba patys už save.
- Švedijoje registruotų elektromobilių: 611 000
- Elektromobilių gaisrų per metus: 23
- Metinė elektromobilio gaisro rizika: 0,004 proc.
- Registruotų vidaus degimo variklių automobilių: 4 400 000
- Vidaus degimo automobilių gaisrų tuo pačiu laikotarpiu: 3 400
- Metinė vidaus degimo automobilio gaisro rizika: 0,08 proc.
Vidaus degimo automobilių gaisrų dažnis yra dvidešimt kartų didesnis nei elektromobilių. Tai ne nedidelis skirtumas — tai struktūrinis atotrūkis. Jis greičiausiai tik augs, didėjant naujų, saugesnių baterijų technologijų daliai automobilių rinkoje.
Kodėl elektromobilio gaisrą gesinti užtrunka ilgiau — ir kodėl tai nėra svarbiausia
Dažnas elektromobilių kritikų argumentas — gaisro gesinimo trukmė. Įprasto automobilio gaisrą galima užgesinti per mažiau nei valandą, o elektromobilio gaisras — ypač kai baterijos pakete prasideda terminė grandinė — gali reikalauti šešių–aštuonių valandų aktyvaus darbo ir didelių vandens kiekių.
Tai tiesa. Tačiau statistiniu požiūriu tai turi mažai reikšmės eilinio vairuotojo rizikos vertinimui.
Tikimybė, kad elektromobilis spontaniškai užsidegs, yra tokia maža, kad ilgesnė gesinimo trukmė tėra retai pasitaikančio įvykio šiek tiek sudėtingesnis variantas. Tuo tarpu vidaus degimo automobilio gaisro tikimybė — dėl elektros gedimo, degalų nuotėkio ar mechaninio sugedimo — yra dvidešimt kartų didesnė dar prieš bet kokiam gaisrui prasidedant.
Europos priešgaisrinės tarnybos aktyviai kuria naujus gesinimo protokolus ir įrangą, skirtą elektromobilių baterijų gaisrams. Sulaikymo maišai, specialios putų sudėtys ir patikslinti reagavimo protokolai jau naudojami keliose šalyse.
Šiuolaikinės baterijų technologijos pakeitė saugos lygties atsakymą
Ne visos elektromobilių baterijos yra vienodos. Ličio jonų elementai, naudoti ankstyvuosiuose elektromobiliuose ir tebevartojami pigesnės klasės modeliuose, pasižymi kitomis rizikos savybėmis nei naujesnės ląstelių į paketą architektūros, ateinančios į rinką.
„BYD Blade” baterija, pavyzdžiui, sukurta taip, kad praeitų vinies perforavimo testą — sąmoningai ekstremalų streso scenarijų, kuriame vinis įkalamas į visiškai įkrautą elementą, imituojant vidinį trumpąjį jungimą. Įprastiniai ličio jonų elementai šį testą paprastai neišlaiko — užsidega arba sprogsta. „Blade” baterijos elementai tokiomis sąlygomis nedega.
Rimtesnių avarijų atveju ši technologija smilksta, o ne dega atvira liepsna. Tai iš esmės mažina tiek gaisro plitimo greitį, tiek išskiriamą šiluminę energiją — du pavojingiausius ankstesnės kartos elektromobilių baterijų gaisrų bruožus.
Tai ne vieno gamintojo pardavimų argumentas. Platesnė pramonės kryptis — skatinama reglamentavimo, draudimo reikalavimų ir vartotojų saugos lūkesčių — eina link saugesnių, termiškai stabilesnių baterijų chemijų ir konstrukcijų.
Saugos reitingai patvirtina tai, ką statistika jau parodė
Nepriklausoma „Euro NCAP” saugos tikrinimo programa — pripažinta visoje Europos Sąjungoje kaip naujų automobilių saugos vertinimo etalonas — šiuo metu reitinguoja elektromobilius tarp aukščiausiai įvertintų modelių savo duomenų bazėje.
„Volvo EX90″ ir „Tesla Model Y” yra tarp geriausiai įvertintų automobilių savo kategorijose. Tai ne atsitiktiniai rezultatai. Elektromobiliai paprastai turi žemesnį masės centrą dėl grindyse sumontuotų baterijų paketo, o sunaus priekinės dalies smūgio metu — neturi didelės galios bloko priekinėje dalyje. Saugos inžinerija dar papildomai tobulinama atsižvelgiant į daugiamečius baterijų apsaugos reikalavimus.
Automobiliai, labiausiai susiję su katastrofiška gaisro rizika rimtų eismo įvykių metu — senesni vidaus degimo variklių automobiliai su dideliais degalų bakais struktūriškai pažeidžiamose pozicijose — tai tie patys automobiliai, kurie toliau dominuoja Lietuvos gaisrų statistikoje.
Ką šie duomenys reiškia Lietuvos vairuotojams
Lietuvos automobilių parką ir toliau sudaro daugiausia senesni vidaus degimo variklių automobiliai. Keleivinio automobilio vidutinis amžius Lietuvos keliuose yra vienas aukščiausių Europos Sąjungoje — ir tai tiesiogiai koreliuoja su padidėjusiu transporto priemonių gaisrų skaičiumi šalyje.
Lietuvos vairuotojui, svarstančiam perėjimą prie elektros, gaisro rizikos duomenys saugos požiūriu neduoda jokio pagrindo svyruoti. Įprasto automobilio gaisro rizika yra dvidešimt kartų didesnė. Elektromobilių gaisrų priežastys, kai jie ir pasitaiko, paprastai yra tos pačios elektros sistemos klaidos, paveikiančios ir vidaus degimo automobilius.
Bet kurios transporto priemonės — elektrinės ar su vidaus degimo varikliu — tinkamas techninis priežiūra išlieka veiksmingiausia rizikos mažinimo priemone, prieinama privačiam savininkui. Elektromobilių atveju tai reiškia reguliarius programinės įrangos atnaujinimus, aptarnavimą įgaliotose serviso įmonėse ir sertifikuotos krovimo infrastruktūros naudojimą.
Era, kai elektromobilius buvo galima apibūdinti kaip ypač ar neįprastai linkusius degti, baigėsi. Statistika šį ginčą uždarė jau seniai.
Ką manote jūs? Ar esate susidūrę su klaidinga informacija apie elektromobilių gaisrus? Pasidalykite savo nuomone komentaruose!
