Europos Sąjunga šiuo metu vykdo vieną plačiausių kelių transporto priemonių kontrolės reformų per pastarąjį dešimtmetį. 2025 m. balandį Komisija pateikė vadinamąjį „Roadworthiness Package” — techninės apžiūros paketą, kuriuo siekiama atnaujinti 2014 m. taisykles. 2025 m. gruodį Europos Sąjungos Taryba priėmė savo poziciją. Dabar paketas svarstomas Europos Parlamente — TRAN komitetas jį analizuoja nuo 2026 m. sausio.
Taisyklės dar neįsigaliojo. Tačiau pokyčių kryptis aiški — ir Lietuvos vairuotojams verta ją žinoti jau dabar.
Kas keičiasi: pagrindiniai pokyčiai
Kasmetinė apžiūra senesnėms transporto priemonėms. Vienas ryškiausių pasiūlymų: automobiliai, senesni nei 10 metų, privalo būti tikrinami kasmet. Šiuo metu Lietuvoje automobilio pirmoji techninė apžiūra atliekama po 3 metų, vėliau — kas 2 metus. Jei ES taisyklės bus priimtos tokia forma, daliai vairuotojų reikės apsilankyti dažniau — ypač tiems, kurių automobiliai jau viršijo dešimties metų amžiaus ribą.
Tarpvalstybinis TA pripažinimas. ES Taryba pritarė galimybei gauti laikinąjį techninės apžiūros sertifikatą kitoje ES valstybėje nei ta, kurioje automobilis registruotas — jis galiotų 6 mėnesius. Tai ypač aktualu transporto įmonėms ir dažnai tarp šalių judantiems vairuotojams: mažiau eilių namuose, mažiau priverstinių grįžimų dėl TA galiojimo.
Elektrinių ir hibridinių automobilių patikra. Naujosios taisyklės numato papildomus elektrinių transporto priemonių tikrinimus — elektroninių sistemų ir programinės įrangos patikimumą. Pažangios vairuotojo pagalbos sistemos (ADAS), kurios nuo 2022 m. privalomos naujuose automobiliuose, taip pat taps reguliarios patikros dalimi.
NOx ir kietųjų dalelių matavimai. Išmetamųjų teršalų kontrolė bus sugriežtinta: įvedami privalomi azoto oksidų (NOx) ir kietųjų dalelių skaičiaus matavimai tiek periodiniuose patikrinimuose, tiek keliuose. Tai tiesiogiai paveiks senesnius dyzelinius automobilius — daugelis jų gali nepraeiti naujų matavimų. Ekspertų skaičiavimais, sugriežtinus kontrolę iki 2050 m. būtų išvengta iki 7 000 eismo įvykių aukų ir 65 000 sunkiai sužalotų keliuose visoje ES.
Odometro klastojimo kontrolė. Privalomas ridos registravimas nacionalinėse duomenų bazėse, kuriomis keičiamasi visoje ES — tai viena svarbiausių Lietuvos vartotojams aktualių naujovių. Odometro apgaulė naudotų automobilių rinkoje išlieka rimta problema: duomenų mainai tarp valstybių leistų pirkėjams patikrinti tikrąją automobilio ridą nepriklausomai nuo to, iš kurios šalies jis atvežtas.
Kas dar svarstoma ir kas pakeista
ES Taryba gruodį pakoregavo kai kuriuos Komisijos pasiūlymus. Dažnesnės išmetamųjų teršalų patikros furgonams (N1 klasės) iš paketo buvo pašalintos — tačiau šie automobiliai įtraukti į kelių patikrinimų sistemą, kuri anksčiau buvo taikoma tik sunkiasvoriams. Tai reiškia, kad lengvieji komerciniai automobiliai taip pat gali tikėtis dažnesnių kontrolių kelyje.
Kitas svarbus punktas — skaitmeninė dokumentacija. Visi registracijos dokumentai ir TA sertifikatai bus saugomi nacionalinėse duomenų bazėse, prieinamose policijai ir pasienio institucijoms. Lietuva jau turi dalinę Regitra sistemą, tačiau ES lygmens integracija praplėstų galimybes automatiškai tikrinti dokumentus kitose šalyse.
Kada pokyčiai pasieks Lietuvą
Paketas dar nebaigė savo kelionės per ES institucijas. EP TRAN komitetas svarstė jį 2026 m. sausį, o kovo 19 d. CITA surengė aukšto lygio renginį Europos Parlamente šia tema. Trilogos derybos tarp Komisijos, Tarybos ir Parlamento dar priekyje.
Net ir priimtas, paketas neįsigaliotų iš karto — valstybėms narėms bus suteikiamas perkėlimo laikotarpis, paprastai 2–3 metai. Tai reiškia, kad reali Lietuvos TA sistemos reforma pagal naujus standartus realiau tikėtina ne anksčiau kaip 2028–2030 m.
Tačiau kryptis aiški: kas antras automobilis Lietuvoje yra senesnis nei 10 metų, o šios transporto priemonės sudaro neproporcingai didelę kelių avarijų dalį. ES tikslas — ne biurokratija, o realiai mažinti skaičių ant mokyklinių spintelių ir kapinių paminklų. Tai verta turėti galvoje.
