Balandžio 13 dieną JAV karinė jūrų laivynas oficialiai pradėjo Hormūzo sąsiaurio blokadą – tai ne tik naujas eskalacijos etapas konflikte su Iranu, bet ir tiesioginis smūgis kiekvienam vairuotojui ir namų ūkiui Lietuvoje. Naftos kaina peršoko 100 dolerių už barilį, Europos energetikos ekspertai kalba apie blogiausią tiekimo krizę istorijoje, o Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda reikalauja iš valdžios konkrečių veiksmų saugant piliečius nuo kainų šuolio. Šiame straipsnyje – viskas, ką reikia žinoti apie tai, kaip įvykiai Persijos įlankoje atsieina Vilniuje, Kaune ir visoje šalyje.
Kas nutiko ir kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?
Hormūzo sąsiauris – tai siauras vandens kelias tarp Omano ir Irano, jungiantis Persijos įlanką su Arabijos jūra. Iki konflikto pradžios pro jį kasdien praeidavo daugiau nei 100 naftos tanklaivių, o per jį tekėjo apie 20 procentų viso pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo. Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) vadovas Fatihas Birolas šią situaciją pavadino „didžiausia energetinio saugumo krize istorijoje” – griežtesne nei 1970-ųjų naftos šokas ar krizė, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą.
Nuo 2026 m. vasario 28 d., kai JAV ir Izraelis pradėjo karinius veiksmus prieš Iraną, sąsiaurio eismas smarkiai sumažėjo. Iranas faktiškai užblokavo laivybą, praleisdamas tik pavienes laivas mainais už mokesčius, siekiančius iki 2 mln. dolerių už laivą. Derybos Islamabade, kurioms vadovavo viceprezidentas JD Vance’as, žlugo balandžio 12 d. – ir tuoj po to Trumpas paskelbė JAV blokadą.
Trumpo sprendimas ir kainų šuolis
Balandžio 13 d. įsigaliojusi JAV blokada buvo sutelkta į laivus, plaukiančius į Irano uostus arba iš jų. JAV Centrinė komanda (CENTCOM) patikslino, kad laisvas laivybos teisė pro sąsiaurį į ne Irano uostus nėra varžoma. Nepaisant šio patikslinimo, naftos rinkos reagavo iškart: „Brent” kaina šoktelėjo 8 proc. iki maždaug 102 dolerių už barilį, o JAV nafta pasiekė 104 dolerius.
JPMorgan Chase žaliavų analitikai rašo, kad „sąsiaurio atidarymas tapo rinkos prioritetu, labiausiai priklausančiu nuo laiko”. Trita Parsi iš Quincy institute for Responsible Statecraft perspėja, kad tolesnis naftos išėmimas iš rinkos galėtų stumdyti kainas link 150 dolerių už barilį. Atviroje diskusijoje dėl kainų perspektyvos pats Trumpas teigė, kad nafta „gali kiek pabrangti arba išlikti tokia pati” iki lapkričio vidurio terminų rinkimų.
Europos energetikos krizė ir tiesioginė grėsmė Lietuvai
Europai situacija yra ypač rimta. „Euronews” analitikai perspėja, kad paskutiniai naftos ir SGD tanklaiviiai, išplaukę iš Hormūzo prieš konflikto eskalaciją, jau pasiekė Europos uostus – naujų tiekimų laukiama vėliau. ES šalys palaipsniui naudoja IEA išlaisvintas atsargines atsargas, tačiau šis resursas nėra beribis.
Europos centrinis bankas (ECB) perspėja, kad užsitęsęs konfliktas gali išprovokuoti stagfliaciją ir stumti Vokietijos bei Italijos ekonomikas į techninę recesiją. Chemijos ir plieno gamintojai ES jau taiko iki 30 proc. priedus savo klientams dėl augančių energijos sąnaudų. Aviacijos sektoriuje „Ryanair” vadovas Michaelis O’Leary prognozuoja 5–10 proc. skrydžių atšaukimą vasarą, jei Hormūzo sąsiauris liks uždarytas.
Lietuvai, kaip mažai atviros ekonomikos valstybei, energijos kainų kilimas automatiškai reiškia didesnę infliaciją, brangstančius maisto produktus ir transporto išlaidas. Prezidentas Gitanas Nausėda viešai pasisakė, kad „Hormūzo sąsiaurio blokada gali tapti labai ilgalaike problema”, ir paragino vyriausybę nustatyti dienos degalų kainų lubas, kad apsaugotų lietuvių vartotojus.
Elektromobiliai: ar jie apsaugo nuo naftos kainų svyravimų?
Dažnai manoma, kad elektromobilių savininkai yra saugoti nuo naftos krizių. Tačiau ši krizė parodo, kad situacija yra sudėtingesnė. Elektros energijos gamybai reikalingas dujos ir mazutas – abi žaliavos priklauso nuo tiekimo grandinių, einančių pro Hormūzo sąsiaurį. SGD tiekimas Europai sumažėjo po to, kai Iranas smogė Kataro Ras Laffan pramoninio komplekso infrastruktūrai, sumažindamas Kataro SGD gamybos pajėgumą 17 proc.
Be to, elektromobilių gamybai reikalingos žaliavos – aliuminis, plastiko komponentai, trąšoms naudojamas amoniakas – visos brangsta dėl tiekimo grandinės sutrikimų. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad euro zonos BVP augimas šiemet sulėtės iki 1,1 proc., o infliacijos spaudimas bus juntamas per visą ekonomiką – nepaisant to, kokiu kuru važiuoja jūsų automobilis.
Istorinis kontekstas: ar tai blogiau nei 1970-ųjų naftos krizė?
S&P Global vicepirmininkas Danielis Yerginas, laikomas vienu autoritetingiausių naftos rinkos ekspertų pasaulyje, šią krizę apibūdino taip: „Tai yra istorinis naftos tiekimo sutrikimas. Tokio masto nebuvo niekada.” Sąsiaurio uždarymas paveikė apie 20 proc. pasaulio naftos tiekimo – tai yra didesnė apimtis nei 1973 m. arabų naftos embargas, kuris tada sukėlė masines degalo korteles ir sunkvežimių vairuotojų streikus visoje Europoje.
Bloomberg Economics skaičiavimais, nafta ties 110 dolerių už barilį euro zonai reikštų apie 1 procentinio punkto papildomą infliaciją ir 0,6 proc. BVP praradimą. Ties 170 doleriais šis smūgis dvigubėtų, sukeldamas stagfliacinį šoką. Remiantis dabartine dinamika, pasaulio naftos kaina jau keletą savaičių balsuoja ties 95–105 doleriais.
Ką gali padaryti Lietuva ir kiekvienas vairuotojas?
Trumpuoju laikotarpiu galimybės yra ribotos – naftos kainų formuojasi pasaulinėse biržose, ir jokia mažos valstybės politika jų nepakeis. Tačiau yra keletas praktinių žingsnių:
- Sekti dienos degalų kainų pokyčius ir tankintis tada, kai kainos laikinai krenta dėl diplomatinių signalų.
- Jei įmanoma, mažinti automobiliu nuvažiuojamus kilometrus – viešasis transportas ir dviračiai Vilniuje ir Kaune šiuo metu yra ne tik ekologiškas, bet ir finansiškai racionalus pasirinkimas.
- Stebėti Europos Komisijos siūlomus energijos paramos paketus, kurie turėtų būti pristatyti artimiausiu metu.
- Elektrifikuoti transportą – ilguoju laikotarpiu elektromobiliai išlieka mažiau priklausomi nuo naftos kainų svyravimų, net jei trumpuoju laikotarpiu elektros kaina taip pat šiek tiek auga.
Irano parlamento pirmininkas Mohamadas Bagheris Ghalibafas perspėjo, kad JAV blokada netrukus privers amerikiečius „ilgėtis 4–5 dolerių kuro”. Tai – politinė retorika, tačiau ji atspindi tikrą rinkos logiką: bet koks tolesnis tiekimo apribojimas pasaulio energetikos sistemai, kuri jau yra prie ribos, duos itin skausmingus rezultatus.
Ką manote apie šią situaciją? Ar jau pastebėjote, kad jūsų vietinėje degalinėje pasikeitė degalų kainos? Pasidalykite savo įspūdžiais komentaruose žemiau!
