„Nesirūpink, tai smulkmena — susitarsim tarpusavyje.” Po nedidelės avarijos daugelis vairuotojų sutinka su tokiu siūlymu. Atrodo greita, patogu, be biurokratijos. Tačiau jei kitas dalyvis vėliau persigalvoja — arba servise paaiškėja pažeidimai, kurių iš pirmo žvilgsnio nematyti — jokio teisinio pagrindo gauti išmoką nebelieka. Nė cento.
Trys žingsniai, kurių daugelis nepabaigia
Eismo įvykio algoritmas paprastas teoriškai ir sudėtingas streso būsenoje. Pirmas žingsnis — žmonių saugumas: sustoti taip, kad nekiltų papildomas pavojus, įjungti avarinę signalizaciją, įvertinti, ar nėra sužeistųjų. Antras — aplinkybių fiksavimas ir deklaracijos pildymas. Trečias — pranešimas draudikui.
Dažniausia klaida: antrą žingsnį vairuotojai arba praleido visiškai, arba atliko paviršutiniškai — nufotografavo tik pažeidimą, bet ne bendrą vaizdą, arba deklaraciją užpildė netiksliai. Vėliau būtent šie trūkumai labiausiai apsunkina žalos atlyginimą.
Kada kviesti policiją — ir kada tikrai nereikia
Pagal KET nuostatas, policija privaloma tik trim atvejais:
- Žuvo ar buvo sužaloti žmonės
- Šalys nesutaria dėl įvykio aplinkybių arba kaltės
- Pažeistas trečiųjų asmenų turtas (pvz., kelio ženklas, tvora), o jų savininko nėra vietoje
Visais kitais atvejais, kai abu vairuotojai sutaria dėl eigos ir kaltės — pakanka eismo įvykio deklaracijos. Ji yra teisiškai pilnavertis dokumentas žalai atlyginti.
Svarbu žinoti: net jei įvykyje dalyvavo daugiau nei dvi transporto priemonės — policijos kviesti nėra privaloma, bet teisininkai rekomenduoja kviesti, nes tokių situacijų aplinkybės sudėtingesnės.
Ką fotografuoti — ir kodėl daugelis fotografuoja per mažai
Išmanusis telefonas yra vienintelis objektyvus liudytojas, kurį visada turite su savimi. Fotografuokite:
- Abiejų transporto priemonių padėtį kelyje — prieš jas patraukiant į šalikelę
- Pažeidimus iš visų pusių
- Kelio ženklus ir ženklinimą
- Stabdymo žymes ant asfalto
- Abu valstybinių numerių ženklus
- Bendrą avarijos vietą iš 4 skirtingų pusių
Viena dažniausia klaida — automobilis patraukiamas į šalikelę prieš darant nuotraukas. Nors vairuotojai nori kuo greičiau atlaisvinti eismą — sunaikinti įrodymai vėliau negali būti atkurti.
Deklaracijos pildymas: viena klaida, kurią daro ir patyrę vairuotojai
Eismo įvykio deklaracijoje kiekvienas vairuotojas pasirašo savo pusėje. Nukentėjęs asmuo negali pasirašyti ten, kur turi pasirašyti kaltininkas — ir atvirkščiai. Tai dažna klaida, kuri vėliau komplikuoja dokumentų galiojimą.
Kita svarbi detalė: užpildytos ir pasirašytos deklaracijos taisyti ar keisti negalima. Todėl pildyti reikia atidžiai — net jei tai užtrunka ilgiau nei norėtumėte.
Jei neturite popierinės deklaracijos formos — galima surašyti ant švaraus popieriaus lapo, nurodant datą, vietą, laiką, abiejų dalyvių duomenis, TP duomenis, draudimo informaciją ir eismo įvykio schemą. Ją pasirašo visi dalyviai.
Apie ką daugelis nežino: pranešimo terminas
Apie eismo įvykį, dėl kurio esate atsakingas, draudikui privaloma pranešti raštu per 3 darbo dienas nuo įvykio dienos. Nukentėjusysis — taip pat per 3 darbo dienas — turi pateikti pasirašytą deklaraciją kaltininko draudiko bendrovei. Pavėluotas kreipimasis yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žalos atlyginimo procesas stringa arba atsisako nagrinėti bylą.
„Susitarimas gražiuoju” — kodėl tai pati rizikingiausia situacija
Vietoje susitarimo žodžiu — ar net grynaisiais — be jokių dokumentų atrodo greitas sprendimas. Tačiau ši situacija turi tris rimtas rizikas:
Pirma — kitas dalyvis gali vėliau persigalvoti ir kreiptis į draudimą, nurodydamas kitokias aplinkybes. Jūs neturite nieko, kuo galėtumėte patvirtinti susitarimą.
Antra — servise gali paaiškėti paslėpti pažeidimai, kurie iš pirmo žvilgsnio nebuvo matomi. Taisymo kaina gali skirtis dešimteriopai nuo to, ką susitarėte žodžiu.
Trečia — jei kitas vairuotojas vėliau kreipsis į draudimą ir jūs neturėsite dokumentų, galite tapti kaltu vien dėl to, kad neturėsite kuo pagrįsti savo versijos.
Oficialiai dokumentuota avarija — net ir visiškai nežymi — visada yra vienintelis saugus kelias abiem pusėms.
