Jei rudens vakarą važiuojate dviejų juostų keliu už miesto ribų, o priešpriešiais artėja sunkvežimis, esate ten, kur Europoje žūsta daugiausia žmonių. Europos Komisijos spalio 27 d. paskelbti galutiniai 2025 m. duomenys apie žuvusiuosius keliuose Lietuvai šįkart nepalankūs: žūčių per metus padaugėjo 11 proc., nors ES jų sumažėjo.
Komisijos lentelėje prie Lietuvos – 138 žuvusieji ir 48 žūtys milijonui gyventojų. ES vidurkis – 43. Dar prieš pusantrų metų vaizdas buvo priešingas: preliminariais 2024 m. Komisijos duomenimis, Lietuvoje milijonui gyventojų teko 42 žūtys, ES – 44.
Iš geresnių už vidurkį – į blogesnius
Vieni prasti metai dar nereiškia krypties. Palyginti su 2019-aisiais, žuvusiųjų Lietuvos keliuose sumažėjo 26 proc. Tačiau ES tikslas – iki 2030 m. žūčių skaičių sumažinti perpus, o atskaitos taškas yra būtent 2019-ieji.
Kiek liko iki 2030 m. tikslo
Skaičiavimas paprastas. Jei 138 žuvusieji yra 26 proc. mažiau nei 2019 m., tada keliuose žuvo apie 186 žmonės. Perpus mažiau – maždaug 93. Per likusius penkerius metus metinį žuvusiųjų keliuose skaičių reikėtų sumažinti dar trečdaliu. Ar tai realu, kai pernai skaičius vėl ūgtelėjo? Komisijos vertinimu, tikslą dabartiniu tempu pasiektų tik penkios šalys: Belgija, Bulgarija, Danija, Lenkija ir Rumunija. Lietuvos tarp jų nėra.
Kaimynai pasirodė skirtingai
Lenkijoje – 46 žūtys milijonui gyventojų, o nuo 2019 m. žuvusiųjų ten sumažėjo 43 proc. Estijos rodiklis – 31, per vienus metus žūčių sumažėjo 38 proc. Latvija atsilieka: 64 žūtys milijonui ir 5 proc. daugiau nei 2024 m. Saugiausi keliai – Švedijoje (19) ir Danijoje (24), pavojingiausi – Bulgarijoje, Rumunijoje ir Kroatijoje.
Jei Lietuvos rodiklis atitiktų ES vidurkį, per metus keliuose žūtų apie 14 žmonių mažiau. Švedijos lygiu žuvusiųjų būtų apie 55, o ne 138. Švedijoje – 19 žūčių milijonui, pas mus – 48. Kelio ženklai abiejose šalyse beveik tokie patys.
Kas ir kur žūsta dažniausiai
Komisijos duomenimis, daugiausia žmonių ES žūsta už miestų ribų esančiuose keliuose. Labiausiai pažeidžiami lengvųjų automobilių vairuotojai bei keleiviai ir eismo dalyviai be apsaugos – pėstieji, dviratininkai, motociklininkai. Vyresnio amžiaus žmonės tarp aukų atsiduria dažniau. Kiekvienam žuvusiajam tenka apie penkis sunkiai sužalotus, tad visoje ES tai maždaug 100 000 žmonių per metus. Kokios avarijos Lietuvoje baigiasi skaudžiausiai, rodo šių metų eismo įvykių suvestinė.
Ar 2026-ieji pataisys vaizdą
Pirmieji ženklai geresni. Preliminariais Komisijos duomenimis, per pirmąjį 2026 m. pusmetį žuvusiųjų Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 10 proc. Pati Komisija ragina tokių skaičių nesureikšminti: kai jie maži, net kelios tragiškos avarijos rodiklį gerokai pakeičia, be to, pusmečio rezultatams įtakos turi sezoniškumas. Preliminarūs 2026 m. duomenys bus paskelbti 2027 m. kovą.
Redakcijos vertinimu, 2025-ieji parodė, kokia trapi buvo ankstesnė pažanga: užteko vienų prastesnių metų, ir Lietuva iš geresnių už ES vidurkį atsidūrė tarp blogesnių. Jei 2030 m. tikslas dar laikomas realiu, žūčių mažėjimas turi kartotis kasmet, o ne pasirodyti vieno pusmečio statistikoje.
