Šiuolaikiniuose automobiliuose automatinis avarinis stabdymas (AEB) yra standartinė įranga. Euro NCAP už jį skiria papildomus taškus, gamintojai jį reklamuoja kaip gyvybę gelbstinčią sistemą. Tačiau ADAC ką tik atliko testą specialioje klimatinėje kameroje — ir rezultatai rodo, kad lietuje ir rūke dalis sistemų ne tik nesustabdo automobilio, bet net neperspėja vairuotojo.
Kaip testas buvo atliktas
ADAC specialistai šešis automobilius bandė apie 1 600 kv. m klimatinėje kameroje, kurioje buvo sukurtos kontroliuojamos oro sąlygos — tankus rūkas, intensyvus lietus ir kintamas apšvietimas. Kiekvienas automobilis buvo važiuojamas 30 km/h greičiu tiesiai į dvi kliūtis: pėstiesiems imituojantį manekenį, kirčiantį kelią 5 km/h greičiu, ir stovintį automobilį su įjungtais galiniais žibintais. Kiekvienas scenarijus kartojamas tris kartus — tai griežtai metodologiškai pagrįstas testas, ne atsitiktinis bandymas.
Išbandyti šeši modeliai: Mercedes CLA, Nio EL6, Tesla Model Y, Subaru Impreza, VW T-Roc ir BYD Seal.
Rezultatai — ir kas kur slypi
Geriausiai pasirodė Mercedes CLA — 92 proc., turintis radarą ir kamerą. Antrą vietą užėmė Nio EL6 — 88 proc., vienintelis iš testuotų automobilių turėjęs lidarą. Tesla Model Y — 78 proc., veikianti tik kameromis be radaro, Subaru Impreza — 77 proc., su stereofonine kamerų sistema. VW T-Roc — 65 proc., BYD Seal — 38 proc.
Nė vienas automobilis neišlaikė visų scenarijų. Tankiausias rūkas tapo praktiškai neįveikiamu iššūkiu beveik visoms sistemoms — daugelis automobilių tankiame rūke neidentifikavo nei pėsčiojo, kertančio kelią, nei stovinčio automobilio.
Du skirtingi požiūriai į nesėkmę
Testas atskleidė svarbų skirtumą: ne tik tai, ar sistema sustabdo automobilį, bet ir ar ji apie savo ribas praneša vairuotojui.
Subaru Impreza šiuo požiūriu buvo vertinama kaip pavyzdinė: sistema aiškiai informuodavo apie sumažėjusį matomumą ir išsijungdavo kontroliuotai — parodydama, kad nebegali patikimai dirbti. Tai ADAC vertino kaip teisingą elgesį.
BYD Seal elgėsi priešingai: intensyviame liete ir tankiame rūke beveik nereaguodavo į kliūtis ir apie tai vairuotojui nepranešdavo. Prietaisų skydelyje sistema rodėsi kaip aktyvi ir veikianti. Tai yra klaidinančios saugos jausmas: vairuotojas mano, kad sistema dirba — o ji tyliai nebeveikia.
Tesla netikėtina — dėl kitos priežasties
Tesla Model Y, veikianti tik kameromis be radaro, pasirodė geriau nei buvo tikėtasi. Automobiliai ne visada sugebėdavo išvengti susidūrimo, tačiau visais scenarijais perspėdavo vairuotoją — tai svarbus skirtumas. Sistema, kuri negali automatiškai stabdyti, bet bent jau praneša apie pavojų, suteikia vairuotojui galimybę reaguoti.
Nio EL6, turėjęs lidarą papildomai prie radaro ir kamerų — tai technologiškai pažangiausia konfigūracija testo lauke — vis dėlto nelaimi. Lidaro lazerinė šviesa, atspindima vandens lašelių ir rūko sluoksnyje turi savo ribas, kurių papildomi jutikliai nekompensuoja.
Kodėl tai aktualu lietuviams
Euro NCAP testai, pagal kuriuos Lietuvoje perkantieji dažnai orientuojasi, atliekami idealiai saulėtomis sąlygomis. Tik nuo 2026 m. organizacija planuoja įskaičiuoti ir blogą orą — tačiau remdamasi gamintojų pateiktais duomenimis, ne nepriklausomais testais.
Lietuvos rugsėjis–lapkritis ir vasaris–kovas — tai mėnesiai, kai rūkas ir intensyvus lietus yra ne išimtis, o norma. Vairuotojas, kuris sunkiomis sąlygomis pasikliauja AEB sistema, turi žinoti: radaro buvimas negarantuoja veiksmingumo rūke, lidaro buvimas — negarantuoja pranašumo liete, o AEB apskritai yra „paskutinė gynybos linija”, ne pirmoji.
ADAC formuluoja tai aiškiai: prastomis oro sąlygomis atsakomybė už saugumą tenka vairuotojui net labiau nei geru oru — nepaisant to, kiek pažangios sistemos yra jo automobilyje.






