„Nissan“ paskelbė apie didelę savo modelių gamos pertvarką – bendrovė planuoja atsisakyti net 11 modelių. Šis žingsnis yra platesnės strategijos dalis, kuria siekiama sumažinti sudėtingumą, efektyviau išnaudoti platformas ir daugiau investuoti į dirbtinio intelekto bei naujos kartos vairavimo technologijas.
Automobilių rinkoje tai signalizuoja ne tik apie vieno gamintojo pokyčius, bet ir apie platesnę pramonės kryptį. Vairuotojams Lietuvoje tai taip pat aktualu, nes tokie sprendimai ilgainiui veikia naujų ir naudotų automobilių pasiūlą, remonto kaštus ir būsimų modelių pasirinkimą.
„Nissan“ mažina modelių gamą nuo 56 iki 45
Remiantis paskelbta informacija, „Nissan“ planuoja sumažinti savo pasaulinę modelių gamą nuo 56 iki 45 automobilių. Tai reiškia, kad net 11 modelių bus išbraukti iš bendrovės planų, nors konkrečių pavadinimų gamintojas kol kas dar neįvardijo.
Pagrindinė idėja – modelius sugrupuoti į vadinamąsias „šeimas“, kurios dalytųsi tomis pačiomis platformomis, jėgainėmis ir programine įranga. Tokia schema leidžia mažinti kūrimo ir gamybos išlaidas, spartinti naujų modelių diegimą ir lengviau standartizuoti technologinius sprendimus.
Kodėl „Nissan“ imasi tokių pokyčių?
Automobilių gamintojai visame pasaulyje susiduria su dviem dideliais iššūkiais: augančiais technologijų kūrimo kaštais ir spaudimu greičiau pereiti prie elektrifikuotų bei programiškai valdomų automobilių. „Nissan“ sprendimas mažinti modelių skaičių rodo, kad bendrovė nori koncentruotis ne į kiekybę, o į pelningesnius ir strategiškai svarbesnius modelius.
Ši pertvarka taip pat leidžia aiškiau sudėlioti prioritetus pagal regionus. „Nissan“ išskyrė tris pagrindines rinkas, į kurias sutelks didžiausią dėmesį: Jungtines Valstijas, Japoniją ir Kiniją. Tai rodo, kad dalis sprendimų pirmiausia bus pritaikyti būtent šių rinkų poreikiams, o Europai kai kurie modeliai gali būti vertinami atsargiau.
- Mažesnės kūrimo ir gamybos sąnaudos
- Paprastesnė modelių struktūra
- Didesnis dėmesys hibridams ir AI technologijoms
- Aiškesnis dėmesys svarbiausioms rinkoms
Kokias modelių „šeimas“ kuria „Nissan“?
„Nissan“ savo ateities gamą skirsto į kelias pagrindines grupes. Pirmoji vadinama „Heartbeat“ – tai modeliai, kurie istoriškai formavo markės identitetą. Į šią grupę patenka tokie vardai kaip „Z“ ir „GT-R“. Pastarasis, kaip jau patvirtinta, turės naują kartą, o iki 2030 m. turėtų sugrįžti ir hibridine forma.
Antroji grupė yra „Core“. Ji orientuota į tvarumo tikslus ir didesnę kasdienio naudojimo paklausą. Čia minima būsima „Rogue“ versija su „e-Power“ hibridine sistema bei Europai skirtas elektrinis „Juke“. Gamintojas taip pat nurodo, kad būtent „Core“ modelių gamybos apimtį planuoja didinti apie 30 proc.
Be šių grupių, dar numatytos „Growth“ ir „Partner“ šeimos. Pirmoji bus skirta markės augimui, o antroji apims bendradarbiaujant su partneriais kuriamus modelius. Toks skirstymas rodo, kad „Nissan“ bando sukurti aiškesnę ir lankstesnę produktų struktūrą, kurioje kiekvienas modelis turėtų konkrečią paskirtį.
Didelis statymas ant dirbtinio intelekto
Vienas ryškiausių šios strategijos akcentų – vadinamieji „AI-Defined Vehicles“. „Nissan“ planuoja, kad net 90 proc. atnaujintos modelių gamos turės dirbtinio intelekto pagrindu veikiančias funkcijas. Tai apima ne tik informacijos ir pramogų sistemas, bet ir pažangias pagalbos vairuotojui bei saugumo technologijas.
„Nissan“ prezidentas ir generalinis direktorius Ivanas Espinosa pabrėžė, kad pažangesnė mobilumo žvalgyba leis pasiūlyti saugesnius, intuityvesnius ir labiau prieinamus produktus, kurie suteiks daugiau vertės kasdieniame gyvenime. Ši kryptis atspindi visos pramonės posūkį link automobilių, kurių vertę vis labiau lemia ne vien variklis ar dizainas, bet ir programinė įranga.
Kuris modelis taps vienu pirmųjų naujos krypties pavyzdžių?
Vienu pirmųjų tokių automobilių turėtų tapti naujasis „Nissan Elgrand“, kurio debiutas numatytas 2026 m. vasarą. Gamintojas tikisi, kad iki 2027 m. pabaigos šis modelis jau galės pasiūlyti pilnai autonomines galimybes, paremtas naujos kartos „ProPILOT“ sistema.
Šiuo metu „ProPILOT Assist 2.1“ siūlo tokias funkcijas kaip eismo juostos keitimas, automatinis automobilio centravimas juostoje ir adaptyvioji pastovaus greičio palaikymo sistema. Naujoji versija turėtų naudoti „Wayve AI Driver“ programinę įrangą ir „Lidar“ įrangą. Šios technologijos jau testuojamos Tokijo gatvėse nuo 2025 m. pabaigos.
Kas keičiasi elektrifikacijos planuose?
Įdomu tai, kad „Nissan“ tuo pačiu metu koreguoja ir savo elektromobilių strategiją Jungtinėse Valstijose. Bendrovė atsitraukia nuo dalies ankstesnių EV planų JAV rinkoje ir daugiau dėmesio skirs naujai hibridinei sistemai, kuri bus montuojama būsimuose rėminės konstrukcijos modeliuose, tokiuose kaip „Xterra“ ir „Frontier“.
Toks sprendimas rodo, kad gamintojas siekia prisitaikyti prie realios rinkos paklausos, o ne vien idealiai elektrifikuotos vizijos. Kitaip tariant, artimiausiais metais „Nissan“ bandys rasti pusiausvyrą tarp elektromobilių, hibridų ir pažangių programinių sprendimų.
This rule applies in the United States and global product planning. Lithuanian regulations may differ.
Ką tai gali reikšti Lietuvos vairuotojams?
Lietuvoje „Nissan“ sprendimas pirmiausia bus juntamas netiesiogiai. Kadangi mūsų rinkoje didelė dalis automobilių atkeliauja kaip naudoti modeliai iš kitų Europos šalių, bet kokie pokyčiai gamintojo gamoje ilgainiui gali pakeisti pasiūlą naudotų automobilių segmente.
Jeigu dalis šiandien žinomų modelių bus nutraukti, po kelių metų tai gali turėti įtakos jų likutinei vertei, dalių pasiūlai ir pirkėjų susidomėjimui. Kita vertus, stipresnis dėmesys hibridams ir pažangioms saugumo sistemoms reiškia, kad Lietuvą pasieksiantys naujesni „Nissan“ modeliai gali būti technologiškai pažangesni nei iki šiol.
- Gali mažėti kai kurių modelių pasirinkimas naujų automobilių rinkoje
- Naudotų automobilių kainas gali paveikti sumažėjusi pasiūla ateityje
- Didesnė tikimybė, kad rinkoje daugės hibridinių „Nissan“ modelių
- Augantis AI ir pagalbinių sistemų vaidmuo taps svarbesnis net naudotų automobilių pirkėjams
Ar tai tik „Nissan“ problema?
Ne. Tai veikiau visos automobilių pramonės kryptis. Gamintojai vis dažniau atsisako mažiau pelningų, persidengiančių ar silpnai parduodamų modelių ir daugiau investuoja į platformas, kurias galima naudoti keliems skirtingiems automobiliams. Tai leidžia mažinti kaštus ir greičiau diegti pažangias technologijas.
Automobilių rinkos ekspertai jau ne vienerius metus pabrėžia, kad būtent programinė įranga, dirbtinis intelektas ir pažangios pagalbos vairuotojui sistemos taps vienu svarbiausių konkurencinių veiksnių. Todėl „Nissan“ sprendimas atsisakyti 11 modelių gali atrodyti drastiškai, tačiau strategine prasme jis dera prie visos pramonės transformacijos.
Išvada
„Nissan“ sprendimas atsisakyti 11 modelių nėra vien paprastas gamybos mažinimas. Tai ženklas, kad bendrovė peržiūri savo prioritetus, siekia sumažinti sudėtingumą ir daugiau investuoti į hibridines, elektrifikuotas bei dirbtiniu intelektu paremtas transporto priemones.
Lietuvos vairuotojams tai svarbu todėl, kad tokie pokyčiai ilgainiui paveikia tiek naujų, tiek naudotų automobilių rinką. Mažesnė modelių įvairovė gali reikšti aiškesnę gamintojo kryptį, tačiau kartu ir mažiau pasirinkimo tiems, kurie vertina senesnius ar nišinius modelius.
Ką manote apie tokią „Nissan“ kryptį? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
