Nuo 2025 m. gruodžio 15 d. mažos taršos zonas privalo turėti visi Lietuvos miestai, turintys daugiau nei 50 000 gyventojų — Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys, taip pat kurortinės savivaldybės. Daugelis vairuotojų apie šias zonas nežino arba mano, kad jos veikia tik formaliai. Tai tiesa — keturiuose miestuose. Tačiau vienas miestas jau seniai baudžia realiai, o kiti artėja prie kontrolės įvedimo.
Kaip veikia mažos taršos zonos Lietuvoje
Mažos taršos zona — tai apibrėžta miesto teritorija, į kurią draudžiama arba apmokestinama taršių transporto priemonių įvažiavimas. Lietuvoje šiuo metu veikia dviejų tipų modeliai: draudimo ir rinkliavos. Draudimo modelis — Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Anykščiuose — draudžia įvažiuoti automobiliams su vidaus degimo varikliu, neatitinkančiais Euro 3 standarto. Tai daugiausia automobiliai, pagaminti iki 2000–2001 m. Tačiau kontrolės kol kas nėra — vairuotojai baudų nesulaukia.
Rinkliavos modelis — veikia tik Kaune. Nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. Kauno senamiestyje veikia sumažintos taršos zona, kurioje kiekvienas pravažiavimas tranzitu kainuoja 2 €. Zona apima teritoriją prie Nemuno ir Neries santakos, ribojamą Šv. Gertrūdos, Gimnazijos, Birštono gatvių ir Karaliaus Mindaugo prospekto. Įrengtos 10 automatinių kamerų, nuskaitančių kiekvieną numerį realiu laiku.
Bauda, kurios daugelis nesitiki
Neapmokėjus Kauno rinkliavos, bauda pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį — nuo 10 iki 40 eurų. Jei gaunamas administracinis nurodymas ir bauda sumokama laiku — ji sumažėja iki 10 €. Nesumokėjus — protokolas perduodamas teismui ir bauda gali išaugti. Problema ta, kad protokolai ateina paštu po kelių savaičių ar net mėnesių. Daugelis vairuotojų sužino apie pažeidimą tik gavę dokumentą iš savivaldybės.
Naujajame Alternatyviųjų degalų įstatyme, įsigaliojusiame 2025 m. gruodžio 15 d., numatytos griežtesnės baudos už draudimo įvažiuoti į mažos taršos zoną nepaisymą: už pirmą pažeidimą — nuo 40 iki 80 €, už pakartotinį — nuo 80 iki 200 €. Šios baudos aktualios tada, kai miestai įdiegs realią kontrolę.
Kas atleidžiama nuo mokesčio Kaune
Kauno zonoje nuo rinkliavos atleidžiami: zonoje nekilnojamąjį turtą turintys fiziniai ir juridiniai asmenys (gauna leidimus), elektromobilių savininkai, specialiosios tarnybos, neįgalieji, miesto renginių organizatoriai, taip pat senamiestyje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys. Taksi ir pavežėjų paslaugų vairuotojai bei maisto kurjeriai — rinkliavos nemoka, jei teikia savo numerių sąrašus savivaldybei.
Mokėti galima per UniPark arba carOne programėles, parkomatuose arba išvažiavus iš zonos per savivaldybės interneto svetainę. Kauno savivaldybės duomenimis, nuo zonos įvedimo tranzitas senamiestyje sumažėjo apie 30 proc.
Kurie automobiliai patenka į draudimų zoną
Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Anykščiuose formaliai draudžiama įvažiuoti transporto priemonėms, neatitinkančioms Euro 3 standarto. Praktiškai tai reiškia automobiliams iki 2000–2001 m. (benzinas) ir iki 2001 m. (dyzelinas). Euro standartą galima patikrinti automobilio registracijos dokumente arba per techninės apžiūros istoriją. Tačiau, kaip jau minėta, kol kas šios zonos veikia tik formaliai — kontrolė dar neįvesta.
Palyginimui: Londone mažos taršos zonos veikia nuo 2003 m., Berlyne — nuo 2008 m., Paryžiuje — nuo 2015 m. Vokietijoje baudos už draudimų nesilaikymą siekia iki 100 €, Prancūzijoje — iki 135 €. Lietuvos sistema dar formavimosi stadijoje, tačiau kontrolės įvedimas yra laiko klausimas.
Ką daryti, kad išvengtumėte baudos
Jei vykstate į Kauno senamiestį: prieš pravažiavimą atsisiųskite UniPark arba carOne programėlę, susiekite su savo automobilio numeriu ir sumokėkite 2 €. Tai daug pigiau nei 10–40 € bauda vėliau. Navigacijos programėlės kol kas automatiškai neapeina zonos — vadovaukitės ženklais ir savarankiškai įvertinkite maršrutą.
Jei vykstate į kitus miestus: Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje kontrolės dar nėra, tačiau sistema jau veikia teisiškai. Kai kontrolė bus įvesta — pažeidimų protokolai generuosis automatiškai pagal kamerų duomenis, kaip ir Kaune.
