35 metus trunkantis Švedijos žurnalo „Vi Bilägare“ ir korozijos tyrimų bendrovės „Rostskyddsmetoder“ bendradarbiavimas patikrino jau daugiau nei 500 automobilių modelių. Naujausi rezultatai patvirtina tai, ką daugelis mechanikų jau seniai įtaria – kai kurios markės, garsėjančios patikimumu, korozijai atsparios kur kas mažiau, nei tikėtųsi pirkėjas.
Kaip vertinama apsauga nuo korozijos
Tyrimo metodika kruopšti: specialistai vertina mastikos kokybę, drenažo angų pralaidumą, važiuoklės apsaugos nuo korozijos priemonių patvarumą ir bendrą kėbulo konstrukcijos apsaugą. Kiekvienas modelis įvertinamas skalėje nuo 1 (blogiausiai) iki 5 (geriausiai).
Bendras rezultatas paaiškinamas gamybos filosofijos skirtumu. Japonų gamintojai antikorozinę apsaugą dažniausiai grindžia chemine dažų danga, o Europos markės linkusios rinktis patvaresnį sprendimą – uždarų profilių užpildymą vašku ir klasikinį galvaninį cinkavimą. Ilgainiui pastarasis metodas apsaugo geriau, ypač nuo mechaninių pažeidimų, po kurių prasideda korozija.
Skirtumas tarp šių dviejų metodų praktikoje reikšmingas. Cheminė danga veikia gerai tol, kol lieka nepažeista – bet vieną kartą įskilus dažams (nuo akmenuko, smulkios avarijos ar tiesiog laiko), po ja esantis metalas lieka be jokios papildomos apsaugos. Cinkuotas metalas, priešingai, saugo save net ir pažeistoje vietoje – cinkas veikia kaip aukojamasis sluoksnis, koroziją traukdamas ant savęs, o ne leisdamas jai skverbtis į plieną.
Kurios markės vertinamos prasčiausiai
Naujausiame vertinime žemiausius balus surinko šios markės: Ford – 2,2, Toyota – 2,2, DS – 2,0, Fiat – 2,0, Hongqi – 2,0, Lynk&Co – 2,0, Mitsubishi – 2,0, Range Rover – 2,0, Subaru – 2,0, Suzuki – 2,0, o žemiausią – Honda – vos 1,8 balo.
Priešingame reitingo gale tradiciškai rikiuojasi vokiškos premium markės – BMW, Audi, Mercedes ir Porsche, kurios investuoja daugiausia į platų galvaninį cinkavimą ir uždarų profilių apsaugą. Skirtumas tarp šių dviejų grupių per dešimtmetį eksploatacijos šaltame ir drėgname klimate tampa akivaizdus – ir tai patvirtina ne tik laboratoriniai testai, bet ir mechanikų, kasdien tikrinančių važiuokles ant keltuvo, patirtis.
Sąraše netrūksta markių, kurios Lietuvoje ir visoje Europoje laikomos patikimumo etalonu. Būtent tai daugiausiai stebina pirkėjus – markės reputacija dėl mechaninio patikimumo ir kėbulo atsparumo korozijai yra du visiškai skirtingi dalykai, ir vieno negalima spėti iš kito. Toyota, garsėjanti variklių ir pavarų dėžių ilgaamžiškumu, kėbulo antikorozinės apsaugos reitinge atsiduria greta Ford – markės, kuri tokia reputacija apskritai negarsėja.
Konkretūs modeliai, kuriuos verta žinoti Lietuvos pirkėjui
Tyrimo duomenimis, tarp 10–20 metų senumo automobilių, populiarių ir Lietuvos rinkoje, ypač žemus įvertinimus (1–2 balus iš 5) gavo:
- Toyota Auris (2007), Avensis (2009), Aygo (2005), Corolla Verso (2004), Prius (2004, 2009), RAV4 (2006, 2013), Yaris (2005–2009, 2013)
- Honda Accord (2002–2006, 2008), Civic (2011–2014), CR-V (2002–2013), Jazz (2001)
- Mazda 2 (2007), 3 (2003, 2008–2011), 6 (2002–2011)
- Nissan Qashqai (2007, 2014), Micra (2003, 2011), X-Trail (2007)
- Peugeot 207 (2006), 208 (2013), 508 (2013), 2008 (2013)
- Citroën C3 (2002–2003), C4 Cactus (2014), C4 Picasso (2008–2009)
- Subaru Forester (2008, 2013), Outback (2007–2015), Impreza (2007)
- Mitsubishi ASX (2010), Outlander (2013), Lancer (2008)
Visi šie modeliai tyrime įvertinti vos 1–2 balais iš 5 – žemiausia kategorija visame reitinge. Verta pastebėti, kad prastas balas nebūtinai reiškia, jog konkretus egzempliorius jau surūdijęs – tai statistinė gamyklinės apsaugos tendencija, priklausanti ir nuo to, kur automobilis buvo eksploatuojamas prieš patenkant į Lietuvos rinką.
Ką tai reiškia Lietuvos klimate
Lietuva – viena sudėtingiausių aplinkų automobilio kėbului Europoje: temperatūra svyruoja nuo -25 °C iki +30 °C, keliai žiemą gausiai barstomi druska, o pakrantės regionuose prisideda ir didelė oro drėgmė. Tokiomis sąlygomis silpnos gamyklinės apsaugos modeliai koroziją parodo pastebimai greičiau nei sausesnio ar šiltesnio klimato šalyse.
Tai nereiškia, kad šių markių automobilių reikia iš principo vengti – dauguma jų tebėra patikimi mechaniškai. Tačiau perkant naudotą 10–20 metų senumo automobilį iš šio sąrašo, apžiūra ant keltuvo tampa ne rekomendacija, o būtinybe. Ypač svarbu patikrinti slenksčius, ratų arkas, važiuoklės sijas ir kėbulo dugną – ne tik matomus paviršius, bet ir paslėptas konstrukcines vietas, kuriose korozija dažniausiai prasideda nepastebimai.
Prieš perkant verta paprašyti pakelti automobilį ant keltuvo bent 10–15 minučių apžiūrai – vien pažiūrėjimas iš apačios stovint prie žemo automobilio realios būklės neatskleidžia. Būtina patikrinti ir drenažo angas slenksčiuose bei duryse – jei jos užsikimšusios lapais ar purvu, vanduo kaupiasi viduje ir korozija progresuoja nematomai, kol vieną dieną atsiranda skylė ten, kur jos niekas nesitikėjo.
Praktinis patarimas: jei renkatės automobilį iš šio sąrašo, iš karto po pirkimo verta investuoti į papildomą profesionalią antikorozinę apsaugą – uždarų profilių apdorojimą vašku ir važiuoklės padengimą. Tokia investicija, palyginti su būsimo skardos remonto kaina, atsiperka kelis kartus.
Galiausiai verta atsiminti: net ir geriausią gamyklinę apsaugą turintis automobilis surūdys, jei bus apleistas, o silpną apsaugą turintis modelis gali tarnauti be rūdžių dešimtmečius, jei savininkas reguliariai plauna važiuoklę žiemą ir laiku pastebi pirmuosius pažeidimus. Gamyklinė apsauga nustato starto tašką, bet galutinį rezultatą lemia priežiūra.
