Ar žinojote, kad pėsčiasis prie perėjos gali gauti baudą? Daugelis to nesitiki — pėstieji dažniausiai laikomi saugomiausia eismo dalyvių grupe. Tačiau KET numato pareigas abiem pusėms, o ANK 435 straipsnis aiškiai apibrėžia, kada pėsčiajam gresia administracinė nuobauda. Ir tai ne teorija: 2025 m. per pirmuosius keturis mėnesius pareigų pėstiesiems nevykdymas lėmė 118 įskaitinių eismo įvykių — 14,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 m.
Pėsčiojo teisės ir pareigos — du neatsiejami dalykai
KET 6 skyrius, reglamentuojantis pėsčiųjų eismą, suteikia pėstiesiems teisę naudotis keliais, bet kartu nustato konkrečias pareigas. Pagrindinė taisyklė: pėstieji turi eiti šaligatviu arba pėsčiųjų taku. Jei jų nėra — kelkraščiu, o jei ir jo nėra — kraštine kelio dalimi, priešais automobilių srautą.
Važiuojamąją dalį galima kirsti tik pėsčiųjų perėjose arba sankryžose. Jei perėjos nėra — tik tada, kai gerai matomas kelias abiem kryptimis ir eismas nekliudomas. Tai reiškia: perbėgimas tarp mašinų, atsitiktinis kelio kirtimas viduryje gatvės — ne pėsčiojo teisė, o pažeidimas.
Ar tai reiškia, kad vairuotojas visada teisus, jei pėsčiasis bėgo per netinkamą vietą? Ne. Bet tai keičia atsakomybės pasiskirstymą — ir tai svarbu tiek teisine, tiek praktine prasme.
Baudos pėstiesiems — ANK 435 straipsnis
Pėsčiojo KET pažeidimus reglamentuoja ANK 435 straipsnis:
- Bazinis pažeidimas (važiuojamosios dalies kirtimas draudžiamoje vietoje, nepaklusimas eismo signalams, reikalavimų tamsiuoju metu nesilaikymas) — bauda nuo 20 iki 40 eurų
- Jei pažeidimas sukėlė pavojingą situaciją (privertė vairuotoją staigiai stabdyti ar keisti kryptį) — bauda nuo 30 iki 50 eurų
Baudos nedidelės, tačiau tai ne pagrindinė pasekmė. Svarbiau tai, kad pėsčiojo kaltė eismo įvykyje gali pakeisti žalos atlyginimo eigą. Jei pėstysis kirto kelią draudžiamoje vietoje ir dėl to įvyko avarija — jo kaltė bus vertinama kartu su vairuotojo kaltės laipsniu.
KET 30 punktas: kada vairuotojas privalo sustoti — ir kada ne
Čia slypi dažniausiai nesuprantama taisyklė. KET 30 punktas numato: artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų pėsčiąjį, kuris įžengė, žengia arba stovi prieš pat eismo juostą ir laukia galimybės įžengti.
Tai reiškia: jei pėsčiasis akivaizdžiai laukia prie perėjos — vairuotojas jau privalo reaguoti, net jei pėsčiasis dar nepažengė ant važiuojamosios dalies. Tačiau yra ir kita pusė: jei pėsčiasis staiga išbėga į perėją iš vairuotojui nematomo kampo, tai nėra automatiškai vairuotojo kaltė. Kiekviena situacija vertinama pagal tai, ar vairuotojas turėjo galimybę matyti ir reaguoti.
Praktikoje tai reiškia, kad ginčas dėl kaltės perėjoje nėra toks paprastas, kaip atrodo iš šalies.
Baudos vairuotojams prie perėjų — trys scenarijai
Vairuotojams taikomi griežtesni standartai, nes jie valdo pavojingesnę priemonę. Baudų sistema:
- Nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją (ANK 417 str. 4 d.) — bauda nuo 60 iki 90 eurų, galimas teisių atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių
- Pavojinga situacija (pėsčiasis buvo priverstas staigiai sustoti, atsitraukti ar keisti kryptį) — kvalifikuojama pagal ANK 420 str. (pavojingas vairavimas), bauda iki 300 eurų, teisių atėmimas beveik garantuotas
- Lenkimas prie perėjos arba prieš ją — bauda nuo 170 iki 230 eurų, galimas pažymėjimo atėmimas iki 6 mėnesių
Svarbus niuansas: Lietuva neturi taškų sistemos, kaip, pavyzdžiui, Lenkija. Kiekvienas pažeidimas sprendžiamas atskirai — be kaupiamų taškų, bet su galimybe kiekvienu atveju skirti teisių atėmimą.
Ką rodo statistika ir kaip tai keičiasi
2025 m. pirmais keturiais mėnesiais pareigų pėstiesiems nevykdymas lėmė 118 įskaitinių eismo įvykių — sužeistųjų padaugėjo beveik penktadaliu. Tuo pačiu metu 2025 m. pėsčiųjų perėjose žuvo 10 asmenų — gerokai mažiau nei 2012 m., kai skaičius siekė 17. Pažanga yra, tačiau pėsčiųjų perėjos išlieka viena pavojingiausių miestų vietų.
Kauno patirtis rodo, kad infrastruktūra gali padėti: nuo 2018 m. mieste prieš nereguliuojamas perėjas naudojamas rombų žymėjimas ant važiuojamosios dalies — analogas Japonijos ir Naujosios Zelandijos praktikai. Per penkerius metus tokiose perėjose nežuvo nė vienas žmogus. Tai vienintelis toks rezultatas Lietuvoje.
Bet infrastruktūra neatleidžia nė vieno — nei vairuotojo, nei pėsčiojo — nuo pareigos elgtis atsakingai. Pėsčiasis su pirmumo teise perėjoje — tai teisė, kurią reikia naudoti atsakingai, ne rizikuojant. Vairuotojas, sustojęs laiku — tai ne mandagumas, o teisinė pareiga.
Prieš žengiant į perėją verta pažvelgti į abu atvykstančius vairuotojus — ne tik tą, kuris jau sustojo. Antroje juostoje važiuojantis automobilis gali jo nematyti iki paskutinės sekundės.
