Raudona — stoti. Žalia — važiuoti. Geltona — stoti. Taip daugelis vairuotojų apibūdintų šviesoforo logiką. Ir iš dalies teisingai. Bet tik iš dalies — nes KET 73 punktas aprašo keturiolika skirtingų šviesoforo signalų variantų, kurių keli elgiasi visiškai priešingai, nei intuityviai tikimasi. O klaida prie šviesoforo gali kainuoti nuo 60 iki 90 eurų baudos.
Žalias: ne visada reiškia „visomis kryptimis”
Žalias skritulio formos signalas (KET 73.1) — tai klasikinis žalias, leidžiantis eismą visomis kryptimis: tiesiai, į dešinę, į kairę, apsisukti. Tai žino visi.
Tačiau yra dar du žalio signalo variantai, kurių reikšmė siauresnė. Žalias rodyklės formos signalas juodame fone (KET 73.2) — leidžia eismą tik tos rodyklės nurodyta kryptimi. Jei rodyklė rodo tiesiai — į šoną sukti negalima. Tą pačią reikšmę turi ir žalia rodyklė papildomoje šviesoforo sekcijoje — ta mažesnė žalia rodyklė šone, kuri dega kartu su raudonu signalu. Ji leidžia važiuoti tik nurodyta kryptimi, tačiau įpareigoja praleisti pėsčiuosius ir kitus eismo dalyvius. Tai — viena dažniausiai pražiūrimų detalių miesto eisme.
Žalias signalas su juoda rodykle (KET 73.6) — irgi leidžia eismą tik nurodyta kryptimi. Kai leidžiama sukti į kairę — leidžiama ir apsisukti.
Geltonas: draudžia — bet ne visada
Pagal KET 73.7, geltonas signalas draudžia eismą ir informuoja, kad signalai pasikeis. Tai žino dauguma. Tačiau yra svarbi išimtis — KET 166 punktas.
Pagal šį punktą: jei vairuotojas, užsidegus geltonam signalui, negalėtų sustoti be staigaus stabdymo — jam leidžiama važiuoti toliau. Tai nėra leidimas sąmoningai spartėti prie geltono. Tai — teisinis mechanizmas, skirtas apsaugoti vairuotoją, kuriam stabdymas prie geltono taptų pats pavojingesnis veiksmas nei važiavimas toliau. Teisingas sprendimas priimamas atsižvelgiant į greitį, atstumą iki stop linijos ir kelio sąlygas.
Jei vairuotojas buvo pakankamai toli ir saugiai galėjo sustoti — privalo stoti. Jei stabdymas būtų buvęs staigus ir nesaugus — važiavimas toliau legalus. Praktiškai tai reiškia: važiuokite tokiu greičiu, kad artėjant prie sankryžos visada turėtumėte laiko priimti saugų sprendimą.
Geltonas mirksintis: visiškai priešinga reikšmė
Čia slypi dažniausia painiava. Geltonas mirksintis signalas (KET 73.9) — leidžia eismą. Ne draudžia, o leidžia. Jis informuoja, kad sankryža arba pėsčiųjų perėja šiuo metu nėra reguliuojama. Tokiu atveju vairuotojas privalo vadovautis pirmumo ženklais, kelio žymėjimu ir bendrosiomis eismo taisyklėmis — kaip sankryžoje be šviesoforo.
Paprastas geltonas (draudžia) ir geltonas mirksintis (leidžia) — dvi skirtingos taisyklės, du skirtingi veiksmai. Painioti juos — tai padaryti arba nereikalingą staigų stabdymą, arba pravažiuoti pro nereguliuojamą sankryžą neatsargiai.
Raudonas + geltonas kartu: dažnas nesusipratimas
Kai kuriuose Lietuvos miestuose ir tarptautiniuose keliuose matoma situacija: dega ir raudonas, ir geltonas signalas vienu metu. Pagal KET 73.8, šis derinys draudžia eismą, tačiau informuoja, kad netrukus bus įjungtas žalias signalas. Tai — pasirengimo fazė, ne leidimas pajudėti. Vairuotojas turi laukti, kol užsidegs žalias.
Praktinė klaida: kai kurie vairuotojai pajuda jau matydami kartu deginčius raudoną ir geltoną — tai pažeidimas, nes eismas dar draudžiamas.
Bauda ir kada ji skiriama
Važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui pagal ANK 417 str. 4 d. — bauda nuo 60 iki 90 eurų, galimas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių. Maršrutinių transporto priemonių vairuotojams — nuo 120 iki 170 eurų su teisių atėmimu nuo 1 iki 3 mėnesių.
Svarbu: geltonas mirksintis nėra draudžiamasis signalas — važiavimas jam degant nėra pažeidimas. Paprastas geltonas — draudžiamasis, išskyrus KET 166 punkto atvejį. Ši riba yra ta vieta, kur daugelio vairuotojų žinios baigiasi ir kur pradedamos rašyti baudos.
