Automobilių gamintojai deklaruoja 5,5 l/100 km, realybė rodo 7,8 l/100 km — šis skirtumas Europos Sąjungoje žinomas jau seniai, bet iki šiol niekas jo sistemingai nematavo. Nuo 2027 m. tai keičiasi: techninė apžiūra taps vieta, kur diagnostas privalės nuskaityti tikrąsias automobilio degalų sąnaudas ir CO2 išmetimus tiesiai iš borto kompiuterio. Duomenys keliaus į centrinę duomenų bazę ir liks saugomi 20 metų.
Kas yra OBFCM modulis ir kodėl jis jau jūsų automobilyje
Nuo 2021 m. sausio 1 d. visi nauji lengvieji automobiliai ir lengvieji komerciniai automobiliai ES privalo turėti OBFCM modulį (On-Board Fuel and energy Consumption Monitoring). Šis modulis nuolat renka ir saugo duomenis apie realias degalų sąnaudas ir CO2 išmetimus — ne laboratorinius, o tikrus, kasdienio važiavimo metu gautus.
Duomenys saugomi automobilyje ir prieinami per standartinę OBD diagnostinę jungtį. Iki šiol juos nuskaitydavo tik patys vairuotojai arba servisai — savanoriškai. Nuo 2027 m. tai taps privaloma TA procedūros dalimi.
Jei jūsų automobilis registruotas nuo 2021 m. sausio 1 d. — šis modulis jau veikia ir kaupia duomenis. Jūs apie tai galite ir nežinoti.
Kam ES reikalingi šie duomenys
Europos Komisija planuoja sistemingą gamintojų stebėseną. ES reglamentas 2021/392 numato, kad surinkti duomenys — suanoniminami pagal VIN numerius — bus perduodami Europos Komisijai. Ji galės lyginti kiekvieno modelio ir kiekvienos variklių versijos kataloginę ir realią taršą, bei stebėti, kaip sąnaudos kinta per automobilio eksploatacijos metus.
Praktinis tikslas: atskirti gamintojus, kurių automobiliai realiai atitinka deklaruojamas vertes, nuo tų, kurių laboratoriniai rodikliai gerokai lenkia tikrovę. Šie duomenys gali tapti pagrindu būsimiems CO2 normų koregavimams.
Ir čia slypi vienas kontraintuityvus faktas, kurį jau atskleidė pirmieji OBFCM duomenys: plug-in hibridai realiai išmeta vidutiniškai 163 g CO2/km, o paprastų hibridų — 188 g CO2/km. Paradoksas: oficialiai „žalesnė” kategorija realiai gali teršti mažiau nei tradiciniai hibridai — tačiau tik tuo atveju, jei baterija reguliariai įkraunama. Kai vairuotojas to nedaro, plug-in hibridas tampa paprasčiausiu benzininiu su papildoma baterijos mase.
Kas nutiks tiems, kurie pašalino DPF filtrą
Tai klausimas, kuris daliai vairuotojų Lietuvoje yra labai praktiškas. DPF (kietųjų dalelių filtras) gedimai — brangūs, o kai kurie servisai siūlė paprastesnį sprendimą: filtrą pašalinti ir programiškai išjungti.
ES planuoja išplėsti TA patikrinimų apimtį: ateityje diagnostai galės tikrinti ne tik CO2 sąnaudas, bet ir faktinę kietųjų dalelių bei azoto oksidų emisiją. Tai reiškia, kad automobilis su pašalintu DPF filtru techninės apžiūros neišlaikys — nepriklausomai nuo to, ar jis važiuoja, ar varikliai veikia sklandžiai.
Šios taisyklės dar galutinai nepatvirtintos ir yra ankstyvame ES teisėkūros procese. Tačiau kryptis aiški — ir laikas pakartotiniam DPF montavimui siaurėja.
Lietuva: kada ir kaip tai paveiks TA stotis
Lenkijos infrastruktūros ministerija jau rengia nacionalinės teisės aktų pakeitimus — projektas turėtų būti parengtas iki 2026 m. pabaigos, įsigalioti gali 2027 m. Lietuva, kaip ES narė, privalės įgyvendinti tuos pačius reglamento reikalavimus.
Praktiškai tai reiškia, kad TUV NORD Lietuva ir kitos techninės apžiūros įmonės turės atnaujinti diagnostinę įrangą OBFCM duomenų nuskaitymo funkcija. OBD skaitytuvas šiuo metu jau yra privalomas TA stoties inventorius — techniškai tai ne kardinalus pokytis, o programinės įrangos atnaujinimas ir duomenų perdavimo procedūros įdiegimas.
Automobilių, registruotų iki 2021 m. sausio 1 d., naujoji procedūra nepalies — jie OBFCM modulio neturi.
Redakcijos vertinimu, ši iniciatyva yra viena logiškai nuosekliausių ES automobilių reguliavimo priemonių per pastaruosius penkerius metus. Gamintojai laboratorijose deklaruoja viena, kelyje pasirodo kita — ir iki šiol niekas to sistemingai netikrino. Klausimas, ar ES institucijos surinktus duomenis panaudos realiai, ar jie liks tik statistinėje ataskaitoje, lieka atviras.
