Prieš kelerius metus tai buvo prestižo ženklas — automobilyje matai ISA piktogramą, greičio atpažinimo kamerą, aktyvaus eismo juostos palaikymo liniją. Šiandien daugelis vairuotojų pirmąją kelionę naujai įsigytu automobiliu pradeda tuo pačiu veiksmu: suranda submeniu, išjungia. Ir taip kiekvieną kartą, kiekvieną dieną.
Tai ne kaprizas. Tai simptomas. Ir 2026 metais šią problemą pagaliau oficialiai pripažino pati Euro NCAP — organizacija, kurios žvaigždutės diktuoja automobilių rinkos taisykles visoje Europoje.
Kas nutiko: privaloma sistema, kurią išjungia dauguma
Nuo 2024 m. liepos 7 d. kiekvienas naujas automobilis, parduodamas ES, privalo turėti ISA (Intelligent Speed Assistance) — išmaniąją greičio palaikymo sistemą. Sistema nuskaito greičio ženklus per priekinę kamerą, palygina su žemėlapių duomenimis ir, viršijus leistiną greitį, perspėja garsiniu signalu, prislopina dujų pedalą arba vaizdo pranešimu prietaisų skydelyje. Po kiekvieno variklio užvedimo — vėl įsijungia automatiškai.
Tikslas aiškus: Europos Komisija tikisi, kad iki 2038 m. tokios privalomos sistemos išgelbės daugiau kaip 25 000 gyvybių ir išvengs mažiausiai 140 000 sunkių sužalojimų. Skaičiai rimti. Bet yra vienas keblumus sukeliantis niuansas.
Sistema veikia tik tol, kol vairuotojas jai leidžia. O jis dažnai neleidžia.
Žemėlapių duomenys ne visada atitinka realybę — ypač šalia aptarnavimo kelių, laikinosios statybų ribos ar tada, kai greičio ženklas galioja tik sunkiasvorėms transporto priemonėms. Rezultatas: automobilis perspėja, kai nereikia. Ir vairuotojas mokosi ignoruoti.
Euro NCAP 2026: kai erzinanti sistema tampa nesaugia
Čia ir prasideda paradoksas, kurį 2026 metais oficialiai įvertino Euro NCAP. Organizacija paskelbė didžiausią savo testavimo programos reformą nuo 2009 metų — ir vienas pagrindinių pakeitimų tiesiogiai susijęs su tuo, kaip vairuotojas jaučiasi prie vairo su ADAS sistemomis.
Nuo 2026 m. automobiliai bus vertinami ne tik pagal tai, ar sistema techniškai gali išvengti avarijos — bet ir kaip ji tai daro realaus vairavimo sąlygomis. Sistemas, kurios perspėja per dažnai, per garsiai arba nelaiku, dabar gali sukelti mažesnį galutinį saugos įvertinimą. Logika paprasta: sistema, kurią vairuotojas išjungia, neapsaugo niekuo.
Bet tai dar ne viskas. Euro NCAP taip pat pristatė naują kriterijų, kuris gali kelti antakius: fiziniai mygtukai. Automobiliai, kuriuose pagrindinės funkcijos pasiekiamos fiziniais mygtukais — ne paslėptos jutiklinio ekrano submeniu — gaus aukštesnį saugos balą. Priežastis: funkcija, kurią reikia ieškoti važiuojant, yra ne tik nepatogi. Ji yra nesaugi.
Ar tai jau ne ironiška? Dešimtmetis, kai gamintojai lenktyniškai šalino fizinius mygtukus vardan modernaus dizaino — ir dabar saugos organizacija oficialiai grąžina juos į saugos vertinimo lentelę.
Ką tai reiškia naudotų automobilių pirkėjui Lietuvoje
Čia viskas tampa asmeniška. ADAS sistemų eroje naudoto automobilio pirkimas reikalauja kitokio pobūdžio dėmesio nei dar prieš penkerius metus.
Britų finansų bendrovės „Startline Motor Finance” tyrimas parodė, kad 80 % naudotų automobilių pardavėjų fiksuoja pirkėjų atsargumą dėl ADAS sistemų — 20 % klientų sąmoningai renkasi šiek tiek senesnius modelius, kuriuose tokių sistemų mažiau. Tai nėra tik emocija: tikroji priežastis dažnai yra neaiški sistemos istorija.
Štai klausimas, kurio dauguma pirkėjų neužduoda: ar po paskutinio remonto ADAS sistema buvo kalibruota?
Šiuolaikiniuose automobiliuose priekinė kamera, kuri stebi greičio ženklus, eismo juostas ir pėsčiuosius, yra pritvirtinta prie priekinio stiklo. Pakeitus stiklą — o tai nutinka dažnai, nuo akmens įdaužos iki įtrūkimo — kamera gali nusislinkti vos kelis milimetrus. Sistema veikia, bet mato netiksliai: neteisingai interpretuoja atstumą, prasileidžia dviratininką, reaguoja į ženklą, kuris tavęs neliečia.
Lietuvoje ADAS kamerų kalibravimas po stiklo keitimo, remiantis rinkos duomenimis, kainuoja nuo 50 iki 150 eurų — tačiau ne kiekvienas servisas tai atlieka. Nemažai servisų priekinį stiklą pakeičia, sandarina ir grąžina automobilį be kalibravimo. Savininkas išvažiuoja su automobilio sistema, kuri vizualiai veikia, bet informaciją apdoroja su paklaida.
Dar vienas momentas, kurį verta žinoti: draudikas gali atsisakyti kompensuoti žalą, jei paaiškėja, kad avarijos metu ADAS sistema veikė netiksliai dėl nekalibruoto jutiklio. Techniškai tai reiškia, kad netinkamai prižiūrėta sistema tampa ne saugos priemone, o potencialiais atsakomybės spąstais.
Geriausia sistema — ta, kuri lieka įjungta
Gamintojo, kuris sukurs geriausią naują automobilį, formulė nėra komplikuota. Tai ne tas, kuris įdiegs daugiausia jutiklių ar garsiausią perspėjimo toną. Tai tas, kurio sistema veiks taip, kad vairuotojas nenorės jos išjungti.
Redakcijos vertinimu, dabartinė situacija yra paradoksali: ES reguliavimas teisingai siekia sumažinti žūtis, bet privalomos sistemos, kurios per dažnai klysta, ugdo įprotį jas ignoruoti. Euro NCAP žingsnis — vertinti ne tik techniką, bet ir vartotojo patirtį — yra vėluojantis, bet teisingas atsakas.
Sistema, kuri lieka įjungta, gelbsti. Sistema, kurią vairuotojas pirmą minutę išjungia, yra tik papildomas meniu punktas.
Ką patikrinti prieš perkant naudotą automobilį su ADAS
- Paprašykite techninės inspekcijos istorijos — ar po remonto buvo atliktas ADAS kalibravimas
- Patikrinkite stiklo keitimo istoriją — priekinio stiklo keitimas be kalibravimo = sistemos veikimo rizika
- Išbandykite ISA kelyje — ar perspėjimai suveikia laiku ir tinkamuose taškuose, ar sistema reaguoja į netaikomus ženklus
- Patikrinkite, ar sistema užsijungia po kiekvieno variklio paleidimo — jei ne, gali būti programinė problema arba jutiklio gedimas
