Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, per pastaruosius trejus metus keliuose buvo šiek tiek saugiau. Palyginti su 2019 m., kai eismas buvo neribotas ir nepertraukiamas, per pastaruosius trejus metus sumažėjo eismo įvykių, žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius.
Per pirmąjį šių metų pusmetį (iki 2023 m. liepos 1 d.) Lietuvoje eismo įvykiuose jau žuvo 72 žmonės. Tai 41 proc. daugiau nei pernai ir 4 proc. daugiau nei 2019 m., kai dėl pandemijos eismas nebuvo ribojamas. Šiemet eismo įvykių įvyko šiek tiek mažiau nei 2019 m. – 1339 (2019 m. – 1533), sužeistųjų skaičius taip pat mažesnis – 1535 (2019 m. – 1849). Tačiau, palyginti su praėjusiais metais, eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius padidėjo beveik 2 % (0,4 %). Analizuojant pirmąjį pusmetį užregistruotus eismo įvykius, matyti, kad jų skaičius nedaug skiriasi nuo tų, kurie įvyko priešpietiniais 2019 m.
„Pusmečio situacija verčia sunerimti ir susirūpinti visiems. Skubėjimas, neatidumas, netinkamas elgesys kelyje, dalies vairuotojų atsakomybės trūkumas ir neleistinas atsipalaidavimas atsispindi liūdnais skaičiais statistikoje ir nelaimėmis šeimose, o visuomenė akivaizdžiai pastebi atsainesnį kai kurių vairuotojų elgesį keliuose,“ – sako Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas vyriausiasis komisaras Vytautas Grašys.
Mažėja žuvusiųjų keliuose dėl vairavimo išgėrus
Yra ir dar viena naujiena: per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, įvyko 32 proc. mažiau eismo įvykių, mažiau sužeista žmonių, o žuvusiųjų keliuose dėl vairavimo išgėrus sumažėjo apie 50 proc. Tai pirmieji ženklai, kad vairavimas apsvaigus tampa mažiau toleruojamas pačios visuomenės. Per pirmąjį šių metų pusmetį dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 69 eismo įvykiai (pernai – 101), kuriuose žuvo 4 žmonės (pernai – 9) ir 85 buvo sužeisti (pernai – 124). 2022 m. dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 101 eismo įvykis, o 2019 m. – 128 tokie įvykiai. Pirmąjį šių metų pusmetį neblaivių vairuotojų sukelti incidentai sudarė 5 proc. visų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės.
Dažniausiai žūsta vairuotojai
Šiais metais keliuose iš viso užregistruoti 72 žuvusieji (56 vyrai ir 16 moterų). Iš jų 15 žuvusiųjų buvo vyresni nei 65 metų amžiaus. Daugiausia (16) žuvo 35-44 metų amžiaus asmenų. Iš šiemet žuvusiųjų 34 buvo automobilių vairuotojai, 15 keleivių ir 12 pėsčiųjų. Per pirmąjį pusmetį taip pat žuvo 5 motociklų vairuotojai, 2 dviratininkai, motorolerio vairuotojas, keturračio vairuotojas, mopedo vairuotojas ir darbininkas. Didžiąją dalį žuvusiųjų sudarė transporto priemonių vairuotojai (47 proc.). Žuvo keturi vaikai, 298 buvo sužeisti. 50 žūčių įvyko šviesiu paros metu. 64 eismo įvykius sukėlė neturintys vairuotojo pažymėjimo vairuotojai.
Pagrindinė eismo įvykių, kurių metu žūsta žmonės, priežastis – saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas arba leistino greičio viršijimas – 61 proc. atvejų (palyginti su 54 proc. 2022 m. pirmąjį pusmetį). Dar 14 proc. žmonių žūsta dėl pėsčiųjų padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų (palyginti su 22 proc. pirmąjį 2022 m. pusmetį). 8 proc. žūčių tenka pėstiesiems, nedavusiems kelio pėsčiųjų perėjose, ir kitų vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymui (palyginti su 7 proc. pirmąjį 2022 m. pusmetį), o 7 proc. žūčių tenka dviratininkams, pažeidusiems kelių eismo taisykles (palyginti su 6 proc. pirmąjį 2022 m. pusmetį).
42% daugiau eismo įvykių įvyko Tauragės apskrityje, 24% – Telšių apskrityje, 12% – Vilniaus apskrityje, 8% – Kauno apskrityje ir 7% – Marijampolės apskrityje. Užregistruotų eismo įvykių skaičius sumažėjo Alytaus (30%), Klaipėdos (16%), Utenos (15%), Šiaulių (10%) ir Panevėžio (2%) apskrityse. Raseinių ir Ignalinos rajonuose eismo įvykių skaičius padidėjo 300%, Trakų – 200%, Kalvarijos ir Šilalės rajonuose – 100%. Labiausiai nelaimingų atsitikimų sumažėjo Lazdijų rajone – 89%. Iš viso per 2023 m. I pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, užregistruotų eismo įvykių skaičius padidėjo 2%. Vilniaus ir Kaišiadorių rajonuose žuvusiųjų skaičius išaugo 200%.
Pavojingiausia savaitės diena yra penktadienis. Penktadieniais užregistruoti 247 eismo įvykiai.
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos policija nustatė 681 334 Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nustatyta 292 178 greičio viršijimo atvejų (56 010 mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį), 1 803 pavojingo ir neatsargaus vairavimo atvejai (201 atveju mažiau nei pernai), 25 792 naudojimosi mobiliuoju telefonu vairuojant atvejai (159 atvejais mažiau nei pernai), 17 456 važiavimo degant raudonam šviesoforo signalui ir pėsčiųjų nepraleidimo per pėsčiųjų perėjas atvejai (7 119 atvejais daugiau nei pernai), 13 417 saugos diržų nenaudojimo atvejų (1 149 atvejais daugiau nei pernai).
Saugiai elkimės keliuose
Bendromis daugelio mūsų šalies institucijų ir organizacijų pastangomis per pastarąjį dešimtmetį (nuo 2011 iki 2021 m.) žuvusiųjų keliuose skaičių pavyko sumažinti perpus. Už šį pasiekimą Lietuva pernai buvo įvertinta prestižiniu Europos transporto saugos tarybos apdovanojimu „PIN Award“ kelių eismo saugumo srityje.
„Padėkime vieni kitiems laikytis besiformuojančių gerųjų įgūdžių keliuose: būkime atidūs, atsargūs ir atsakingi. Viršydami leistiną važiavimo greitį, vairuodami neblaivūs, be teisių, naudodamiesi mobiliuoju telefonu, nesegėdami saugos diržų kasdien rizikuojate savo ir kitų žmonių gyvybėmis,“ – nepamiršti saugaus elgesio kelyje principų ragina Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.
Lietuvos policija planuoja surengti 40 reidų KET pažeidėjams
Antrąjį šių metų pusmetį Lietuvos kelių policijos tarnyba visoje šalyje vykdys apie 40 tikslinių prevencinių policinių priemonių, atidžiai stebės eismo dalyvius ir sieks išaiškinti šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui.
Sustiprinta kontrolė bus nukreipta į pavojingą ir neatsargų vairavimą, netinkamą manevravimą, neteisėtą lenkimą, važiavimą per sankryžas, šviesoforų signalų laikymąsi, blaivumą ir greitį, pėsčiųjų elgesį. Per likusius du vasaros mėnesius kurortiniuose miestuose ir kurortinėse vietovėse bus sustiprintas patruliavimas, o regioniniai policijos komisariatai organizuos ir įgyvendins papildomas priemones.
Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu daugiau dėmesio ir išteklių skiriama viešajai tvarkai šalies kurortuose palaikyti, o Lietuvos kelių policijos tarnyba kartu su apskričių vyresniaisiais policijos pareigūnais užtikrina eismo priežiūrą ir visuomenės saugumą.
