„Jeigu mes norime pradėti spręsti problemą, pirmiausia turime ją suprasti.“ Tokie žodžiai skambėjo Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) organizuotoje diskusijoje „Sąmoningas vairavimas: kodėl taip sunku pakeisti įpročius“, kurioje buvo ieškota saugaus eismo problemų sprendimo, analizuojant žmogaus elgesį ir įpročius. Diskusijos dalyvių nuomone, ankstyvasis ugdymas, detali tikslinių grupių analizė ir pagal situaciją parinkta paveiki socialinė reklama – tai, ko reikia formuojant saugaus eismo kultūrą Lietuvoje.
LTSA duomenimis, per šiuos metus eismo įvykiuose Lietuvoje žuvo 97 žmonės, iš kurių didžioji dalis – jauni vyrai. Pasak vairavimo mokyklos „ARV auto“ psichologės Saulės Šeškutės, viena iš priežasčių, nulėmusių šiuos skaičius, tai nepažeidžiamumo jausmas, kurį lemia ne viena priežastis: tikėjimas, kad nieko neįvyks, noras palikti gerą įspūdį prieš draugus, maištavimas ir pan. Kodėl toks pavojingas chuliganiškas vairavimas, informacijos daug, tačiau ši informacija nepasiekia ir nepaveikia tikslinės auditorijos. Diskusijos dalyviai vienbalsiai kėlė klausimą: kaip pasiekti tikslines auditorijas ir jas paveikti?
Ankstyvasis ugdymas
Kodėl daugelio vairuotojų nekultūringą elgesį keliuose lemia kultūros ugdymo trūkumas? Vairuoti besimokantiems žmonėms, pasak LTSA direktoriaus Geniaus Lukošiaus, per mažai dėmesio skiriama vairavimo kultūrai ugdyti.
„Vairavimo mokyklose mokiniai daugiausia mokomi tik techninių dalykų: apie kelio ženklus, kokios yra vairavimo taisyklės, apie automobilio sandarą. Tačiau apie vairavimo kultūrą tik užsimenama. Girdime vairavimo mokyklų nuomonę, kad jų pamokose per mažai valandų, skirtų teigiamai vairuotojo kultūrai keisti ar formuoti. Pamokose nėra asmens elgesio kelyje, požiūrio bei charakterio vertinimo, todėl rezultatas – chuliganiškas vairavimas, vairuotojo pažymėjimo netekimas ar net eismo įvykiai“, – teigia G. Lukošius.
Vis dėlto problemos šaknys glūdi ne vairavimo mokyklose. Daugelį dalykų, kuriuos išmokstame vaikystėje, mokame visą gyvenimą. Tad ankstyvasis ugdymas yra labai svarbus sprendžiant šią problemą. Ugdymas nuo mažens, pasak verslo konsultacijų ir tyrimų įmonės Civitta partnerės bei sociologės Rūtos Gaudiešienės, yra vienas efektyviausių būdų formuojant saugaus eismo kultūrą.
„Sociologijoje yra tokia „Path dependancy“ (liet. – priklausomybė nuo kelio) teorija, kuri teigia, kad reikia kuo anksčiau pradėti formuoti įpročius, kad jie geriau įsišaknytų ateityje. Pagal šią teoriją, jei norime, kad žmonės kelyje elgtųsi sąmoningai ir saugiai, reikia to mokyti mokyklose ar net darželiuose. Ši teorija ypač taikoma Skandinavijos šalyse, kai vaikai pradedami ugdyti dabar, o rezultato tikimasi tik po 10 ar daugiau metų”, – pasakoja sociologė Rūta Gaudiešienė.
Sprendimai, pagrįsti duomenimis
Problemos identifikavimas yra sprendimo pradžia, tačiau norint rasti efektyvų sprendimo būdą, reikia išsamios ir gilios problemos analizės. Ankstyvasis ugdymas yra vienas iš veiksnių, galinčių sumažinti nekultūringų vairuotojų skaičių, tačiau ypač svarbu žinoti, kas patenka į eismo įvykius ir kokia charakteristika šie žmonės pasižymi.
„Reikėtų ne tik žinoti faktą, kad žmogus sukėlė eismo įvykį, bet ir išsiaiškinti dalykus, kurie susiję su jo socialiniais ir asmeniniais bruožais: ar jis buvo pervargęs, kokios trukmės buvo jo kelionė, jo išsilavinimas, kiek darbų jis dirba. Pagal visus šiuos duomenis galima įkurti duomenų bazę, kurioje pagal atitinkamas žmonių charakteristikas bus matyti dėsningumai, padėsiantys daryti prognozes. O tada jau bus galima tikslingai ieškoti sprendimų“, – sako R. Gaudiešienė.
Turint duomenis ir atlikus giluminę jų analizę, galima eiti prie tikslinių priemonių, kurios būtų orientuotos į vienos konkrečios arba kelių grupių auditoriją, – teisės aktų atnaujinimas, švietimo ir ugdymo pokyčiai, tikslinga ir paveiki komunikacija įvairiais kanalais ir būdais.
„Saugi ir kultūringa eismo sistema – įmanomas uždavinys. Tai yra visų mūsų pastangos ir indėlis į šią problemą. Turimas galvoje ir infrastruktūros tobulinimas, technologinis progresas, politinė valia ir daugybė kitų aspektų. Aš daugiausia dėmesio skiriu žmogui, jo sąmoningumui, tam, ką galime išspręsti čia ir dabar, tačiau turime galvoti ir apie ateities perspektyvą – ilgalaikį sąmoningumo ir kultūros ugdymą“, – teigia psichologė Saulė Šeškutė.
