Greitkelis, vakaras, iki artimiausios degalinės dar keli kilometrai. Panelėje sumirksi raudona alyvos lemputė – ir pirmoji mintis dažniausiai būna „dar truputį patrauksiu”. Būtent ši mintis dažniausiai ir sugadina variklį, nes raudona alyvos lemputė Lietuvos keliuose, kaip ir visur kitur, reiškia ne formalumą, o realią tepimo sistemos avariją.
Ką iš tikrųjų reiškia raudona lemputė
Daugumoje automobilių raudona alyvos spalvos lemputė panelėje signalizuoja apie nepakankamą tepalo slėgį sistemoje. Jei slėgio trūksta, variklis gali likti praktiškai be apsaugos nuo trinties, perkaitimo ir pagreitinto dėvėjimosi. Tai skiriasi nuo geltono indikatoro, kuris dažniausiai praneša tik apie žemą alyvos lygį – nemalonu, bet ne taip pavojinga akimirksniu.
Taisyklė paprasta: jei raudona lemputė užsidegė važiuojant, nebandykite skaičiuoti, kiek dar galima nuvažiuoti. Saugiai sustokite, užgesinkite variklį ir tik tada aiškinkitės priežastį.
Kodėl žemas slėgis taip greitai kenkia varikliui
Variklio alyva atlieka kelias funkcijas vienu metu: mažina trintį tarp detalių, dalį šilumos nuneša, saugo paviršius nuo dėvėjimosi ir, turbininiuose varikliuose, vėsina pačią turbiną. Kai slėgis krenta, detalės gali liestis beveik „sausai”. Pirmieji dažniausiai nukenčia įvores, alkūninis ir skirstomasis velenai, turbokompresorius.
Bet ar tikrai pora kilometrų ką nors pakeičia? Pavojus tas, kad kritinis dėvėjimasis gali prasidėti anksčiau, nei vairuotojas išgirsta aiškų bildesį ar pajunta galios kritimą – žala jau vyksta, kol simptomai dar nematomi.
Ką daryti tą pačią akimirką
Jei raudona lemputė užsidegė kelyje, veikite ramiai, bet be delsimo:
- Neslėkite greičio ir nebandykite „nutempti” dar kelis kilometrus.
- Įjunkite avarinę šviesos signalizaciją ir saugiai pasitraukite į dešinę.
- Užgesinkite variklį – nepalikite jo veikti tuščiąja eiga, kol dega raudona alyvos lemputė.
- Patikrinkite alyvos lygį, kai variklis bus atvėsęs.
Jei kartu su lempute girdisi metalinis bildesys, jaučiamas degėsių kvapas ar matosi dūmai – geriausia iškart kviesti evakuatorių, o ne rizikuoti pačiam pasiekti servisą.
Ką tai reiškia Lietuvos keliuose
Sustojus avariniu būdu už gyvenvietės ribų, KET reikalauja pastatyti avarinio sustojimo ženklą ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo automobilio, gyvenvietėje – ne arčiau kaip 25 m. Šie atstumai parinkti taip, kad kitas vairuotojas spėtų sureaguoti net ir prastesnio matomumo sąlygomis – žiemą ar tamsiu paros metu šis skirtumas gali nulemti, ar pavojaus situacija liks tik nemaloniu nuotykiu, ar peraugs į rimtesnę avariją.
Greitkelyje ar magistralėje, kur greitis didesnis, geriau ženklą statyti dar toliau, nei reikalauja minimumas – kelių policijos atstovai primena, kad atstumai skaičiuoti pagal vidutinį greitį ir vairuotojo reakcijos laiką, o ne pagal idealias sąlygas.
Kada geriau iš karto kviesti evakuatorių
Evakuatorius dažnai išeina pigiau ir saugiau, nei bandymas „dotempti” automobilį iki artimiausio serviso savo jėgomis. Kviesti pagalbą verta, jei: lemputė nedega net patikrinus ir papildžius alyvą, po automobiliu matosi nuotėkis, variklis bilda ar dirba neįprastai garsiai, jaučiamas perkaitimas arba lemputė vėl įsijungia po trumpo pavažiavimo.
Klausimas čia ne tas, kiek dar galima nuvažiuoti. Klausimas – kaip sustoti taip, kad nesukurtumėte pavojaus kelyje ir neprivestumėte variklio prie rimto remonto.






